Enceladas – šeštasis pagal dydį Saturno palydovas (19-as Saulės sistemoje).
Palydovo skersmuo yra 500 km, orbitos spindulys – 238 020 km,[1] orbitinis periodas – 1,37 paros. Palydovo ryškis opozicijoje yra 11,8. Geometrinis albedas arba atspindys sieka beveik 100 %. Encelado paviršių sudaro grynas ledas. Palydovo paviršiuje yra nedidelių smūginių kraterių, ilgų plyšių, kanjonų. Paprastai Encelado paviršiuje tvyro – 200 °C šaltis.
Enceladas savo paviršiumi labiausiai primena Jupiterio palydovą Europą, kurioje, kaip manoma, po jo ledais gali būti skysto vandens vandenynas. Apie skysto vandens buvimą Encelade galima spręsti iš vandens geizerių, užfiksuotų 2006 metų kovo 9 d. automatinio zondo Cassini-Huygens nuotraukoje. Labiausiai tikėtina, kad geizerius maitina nedideli skysto vandens sluoksniai.
Iš trykštančių ledo geizerių išsiveržę vandens garai sudaro itin retą atmosferą.
Enceladas yra vienas iš nedaugelio Saulės sistemos kūnų, pasižyminčių aktyvia vulkanine veikla.
Enceladą 1789 m. rugpjūčio 28 d. atrado Viljamas Heršelis.[2][3]
|