Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio konstrukciją sudaro žemės sankasa, pagrindas, kelio danga ir papildomi kelio statiniai. Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo laidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, o vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės – savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims.
Bendras Lietuvos automobilių kelių tinklas siekia apie 70 tūkst. km. Valstybinės reikšmės keliai, už kuriuos atsako Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, sudaro apie 21,3 tūkst. km. Vietiniai keliai sudaro 59,7 tūkst. km, beveik 3 kartus daugiau negu valstybinės reikšmės kelių ilgis.
Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius.
Magistraliniais vadinami pagrindiniai Lietuvos keliai. Svarbiausiems iš jų, kurie Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos sprendimu yra įtraukti į tarptautinių kelių tinklą suteikiamas indeksas E su atitinkamu numeriu.
Krašto keliais vadinami keliai, jungiantys magistralinius kelius, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrus arba besijungiantys vienas su kitu.
Rajoniniais keliais vadinami keliai, jungiantys miestus, stambesnes kaimo gyvenamąsias vietoves ir magistralinius bei krašto kelius.
Vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius ir vidaus kelius.
Viešosios reikšmės keliais vadinami keliai, jungiantys rajoninius kelius, kaimus, taip pat kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui.
Vidaus reikšmės keliais vadinami juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams).
Pagal parametrus, eismo sąlygas ir eismo intensyvumą valstybinės reikšmės keliai skirstomi į AM (automagistrales) ir I–V kategorijos kelius, vietinės reikšmės keliai – į Iv – IIIv kategorijos kelius.
AM kategorijosautomagistralės – tai specialiai nutiesti automobilių keliai, skirti automobiliams važiuoti dideliais greičiais, turintys tik skirtingų lygių sankryžas su bet kokios reikšmės keliais ir geležinkeliais, pėsčiųjų ir dviračių takais bei bandotakiais. Kelių sankryžose įvažiuojančio į automagistralę ir išvažiuojančio iš jos transporto srautai neturi kirstis viename lygyje. Priešingų krypčių eismo srautai automagistralėse turi atskiras važiuojamąsias dalis, atskirtas skiriamąja juosta.
I kategorijos keliai skiriami intensyviam autotransporto eismui, tačiau eismo patogumo ir aptarnavimo lygis juose žemesnis negu automagistralėse. Priešingų krypčių eismo srautai atskiriami skiriamąja juosta. Techniškai ir ekonomiškai pagrindus, kelių sankryžos ir susikirtimai su dviračių bei pėsčiųjų takais gali būti viename lygyje. Leidžiama stadijinė sankryžų statyba.
II kategorijos keliai sudaro pagrindinį magistralinių kelių tinklą.
III kategorijos keliai sudaro pagrindinį krašto kelių tinklą.
IV, V kategorijos keliai sudaro pagrindinį rajoninių kelių tinklą.
Iv kategorijos keliai jungia valstybinės reikšmės kelius ir kaimo tipo gyvenamąsias vietoves, infrastruktūros objektus.
IIv kategorijos keliai jungia kaimus; jungiasi tarpusavyje arba su aukštesnės kategorijos keliais.
IIIv kategorijos keliai – ūkių vidaus keliai; jungiasi tarpusavyje ir su aukštesnių kategorijų keliais; privažiavimai prie hidrotechninių įrenginių ir mažiau lankomų gamtos ir kultūros paminklų; nacionalinių parkų ir miškų keliai.
Pagal dangas, keliai Lietuvoje skirstomi į asfalto, cementbetonio, žvyro ir grindinio dangos kelius. Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose daugiausia yra asfalto ir žvyro dangų.
