Kristina Vaza
Karalienė Kristina. Sebastijeno Burdono paveikslas
Vazų dinastija
Gimė 1626 m. gruodžio 17 d.
Stokholmas
Mirė 1689 m. balandžio 19 d.
Roma
Palaidotas (-a) Šventojo Petro bazilika
Tėvas Gustavas II Adolfas
Motina Marija Eleonora fon Brandenburg
Švedijos karalienė
Valdė 1632-1654 m.
Pirmtakas Gustavas II Adolfas
Įpėdinis Karolis X Gustavas
Vikiteka Kristina Vaza

Kristina Vaza (šved. Drottning Kristina, 1626 m. gruodžio 17 d. Stokholmas – 1689 m. balandžio 19 d. Roma) – 1632–1654 m. valdanti Švedijos karalienė.

Biografija

Kristina Vaza 13 metų

Kilusi iš Vazų dinastijos. Tėvas Gustavas II Adolfas, motina Marija Eleonora fon Brandenburg. Iki 1644 m. už mažametę Kristiną valdė Regentų taryba, kuriai vadovavo kancleris Akselis Oksenstierna. Kristina įgijo itin gerą išsilavinimą. Ji laisvai kalbėjo danų, graikų, ispanų, italų, lotynų, olandų, vokiečių kalbomis. Tarp jos mėgstamiausių autorių buvo Ezopas, Cezaris, Justinas, Livijus, Vergilijus. Dar dvylikametė laiškuose grafui Jonui Kazimierui nagrinėjo politinius ir karybos klausimus.

Nors tarp siūliusių jai ranką ir širdį buvo žymiausių Europos karališkųjų šeimų atžalos, ji pasirinko viengungišką gyvenimą, kad galėtų jį skirti valstybės valdymui. Tai aiškinama, kad Kristina turėjo romantinius santykius su moterimi (artima draugė Ebba Sparre).[1]

Valdymas

1644 m. paskelbta pilnamete, 1650 m. karūnuota. Ribodama aristokratijos įtaką ieškojo sąjungininkų įvairiuose sluoksniuose – dalijo valstybės pareigas, titulus, bajorystę. Siekė kuo greičiau baigti 1618–1648 m. Trisdešimties metų karą. Domėjosi mokslu, filosofija ir teologija. Garsėjo kaip dosni mokslo ir meno globėja, Ją supo daug žymių asmenybių – Renė Dekartas, Blezas Paskalis ir kiti. 1649 m. sosto įpėdiniu pripažino pusbrolį Karolį Gustavą. 1654 m. birželio 6 d. sosto atsisakė ir užsitikrinusi kasmetines 200 000 riksdalerių pajamas, išvyko iš Švedijos.

Kristinos Vazos sostas

Persirengusi vyriškais drabužiais atvyko į Antverpeną, o per Kalėdas Briuselyje slapta priėmė katalikybę. 1655 m. Insbruke popiežius Aleksandras VII jai iškilmingai suteikė Marijos Aleksandros vardą.

Apsigyvenusi Romoje bandė dalyvauti ir tarptautiniame politiniame gyvenime – 1657 m. siekė Neapolio, o 1668 m. abdikavus Jonui Kazimierui – Abiejų Tautų Respublikos sosto. Mirus karaliui Karoliui X Gustavui bandė grįžti į Švedijos sostą, bet paramos nesulaukė.

Karalienės Kristinos kapas Šv. Petro bazilikoje Romoje

Vėl subūrė aplink save daug mokslininkų ir menininkų, kurie 1690 m. įkūrė Arkadijos akademiją. Sukaupė vertingus paveikslų, monetų, knygų, rankraščių rinkinius.[2]

Literatūra

Šaltiniai

  1. ↑ A. Tangran, “Women in World History (Yorkin Publications 2000), p. 722-729 Script from Clark.edu Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
  2. ↑ Kristina Vaza. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 76 psl.

Nuorodos

Kristina Vaza
Gimė: 1626 gruodžio 8 Mirė: 1689 balandžio 19
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Gustavas II Adolfas 		Švedijos karalienė
1632–1654 		Po to:
Karolis X Gustavas
Naujas titulas Bremeno ir Verdeno hercogienė
1648–1654
Kategorijos