Tinca tinca | ||||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Paprastieji lynai | ||||||||||||||||||||
Apsaugos būklė | ||||||||||||||||||||
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||||||||
Tinca tinca Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||||||
Sinonimai[1] | ||||||||||||||||||||
|
Paprastasis lynas[2] (Tinca tinca) – karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos, monotipinė lynų (Tinca) genties žuvų rūšis.
2015 m. gegužės mėnesį paprastasis lynas išrinktas tautine Lietuvos žuvimi.[3][4][5]
Savaime paplitę Europoje nuo jos vakarinių pakraščių įskaitant Britų salų vidaus vandenis ir jos rytuose iki Uralo kalnų. Taip pat Azijos šiaurės vakarinėje dalyje, įskaitant Obės, Jenisiejaus upių baseinus bei negausiai Baikalo ežere.
Lietuvoje gana dažna žuvis. Gyvena ežeruose, lėtai tekančiose upėse, senvagėse, žvyro karjeruose, ypač mėgsta gausia vandens augalija apaugusiuose drumzlinguose, senstančiuose ežeruose (hipertrofiniuose ežeruose) ir upėse, kur padidėjęs organinės medžiagos kiekis. Taip pat jie gausūs šiltuose ir sekliuose daugiamaisčiuose eutrofiniuose ežeruose. Jie čia tūno, nerangiai plaukioja, ieškodami maisto šių vandens telkinių dumblėtame arba molingame dugne, tarp gausios vandens augalijos.
Paprastieji lynai negyvena tik pačiuose seniausiuose užpelkėjančiuose (distrofiniuose), nepalankaus dujinio režimo ir rūgščiuose ežeruose, ypač kuriuose nebeauga vandens augalai, dėl ko jie neturi sąlygų neršti.
Paprastieji lynai dažniausiai sugaunami 25-40 cm ilgio ir 0,5-1kg svorio,[6] bet didžiausi individai gali užaugti iki 70 cm ilgio, ir iki 7,5 kg svorio[7]. Interneto svetainė žūklė.lt skelbia, kad Lietuvoje sugauto lyno rekordinis svoris buvo 19,1 kg, kitose šalyse rekordinis svoris 8.5kg[6].
Kūnas kresnas, labai gleivėtas. Uodegos stiebelis trumpas. Nugara juodai žalsva, šonai žalsvai auksinės spalvos, papilvė pilkšva arba gelsva. Akys mažos, raudonos. Žiotys mažos, galinės, jų kampuos yra po trumpą ūselį. Žvynai pailgi, ploni, smulkūs, giliai įaugę į gana storą odą. Pelekai apvaliais pakraščiais, tamsūs.
Gyvena nedideliais tuntais. Dėl jo atsargumo bei apdairumo, lynas atrodo lėtas ir nerangus.
Paprastieji lynai minta vabzdžių lervomis, dėlėmis, moliuskais, vandens augalų ūgliais, dumbliais, kurių ieško dumblėtame ir vandens augalija apaugusiame vandens baseino dugne.
Patinai daugintis pradeda sulaukę 2-3 metų, o patelės 3-7 metų brandą.[7] Neršti pradeda birželio mėnesio gale ir liepos mėnesį, kai vandens temperatūra sušyla iki ~18–20 °C. Tuomet patelės sėkliuose ant vandens augalų ar šaknų porcijomis deda iki 100–900 tūkstančių 0,8–1,4 mm skersmens lipnių ikrų.
Iš ikrų apie ~4–5 mm ilgio mailius išsirita po ~4–6 dienų. Auga gana greitai ir vienerių metų paprastasis lynas gali sverti ~110 gramų. Lytiškai subręsta sulaukę ~3~5 metų brandos, tuomet būna apie 18-22 cm ilgio.
Įvairaus tipo ežeruose paprastieji lynai auga nevienodai. Žemiau pateiktas jų amžius ir kūno vidutinis ilgis:
Paprastieji lynai yra euribiontinės žuvys – lengviau negu daugelis kitų Lietuvos žuvų pakelia deguonies stygių iki 0,3 mg/l, padidėjusią anglies dioksido, sieros vandenilio koncentraciją, rūgštingumą iki 4,6 pH ir padidėjusį vandens druskingumą iki 12%. Kada vandens temperatūra žemesnė negu +4C, arba aukštesnė nei +35C +37C – lynai įminga.
Paprastieji lynai gyvena iki 30 metų.[6]
Dažna verslinė žuvis, geriausiai kimba rugpjūčio mėnesį. Sveriantis virš 1 kg labai stiprus ir užkibęs ant kabliuko galingai priešinasi.
Daugiausia paprastųjų lynų sugaunama vasarą, ypač jų neršto metu – birželio ir liepos mėnesiais. Žvejojami venteriais ir statomaisiais tinklaičiais. Sugautų jaunų lynų augusių natūraliomis sąlygomis vandenyse su smėlingu dugnu, labai skani mėsa.