Radijo stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro radijo siųstuvai ir (arba) imtuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais. Radijo stotis yra skirta signalams priimti, transliuoti, retransliuoti ar siųsti radijo bangomis. Tokiu būdu radijo signalai gali būti priimami ir perduodami ne tik žemėje esančiomis sąlygomis, tačiau taip pat ir kosmoso vakuume.
Pagal panaudojimo tikslą radijo stotys skirstomos į:
Pagal instaliavimo vietą radijo stotys skirstomos į:
Pagal instaliavimo būdą radijo stotys skirstomos į:
Pagal signalo judėjimo kryptį radijo stotys skirstomos į:
Nežiūrint to, kad formaliai priėmimo įrenginiai (imtuvai) irgi yra radijo stotys (priėmimo stotys), praktiškai terminas „radijo stotis” naudojamas tik perdavimo įrenginiams (siųstuvas + antena) arba priėmimo ir perdavimo įrenginiams (imtuvas + siųstuvas + antena) apibrėžti. Įrenginys, kurio korpuse kartu yra ir siųstuvas, ir imtuvas, dar vadinamas transiveriu (angl. transceiver, nuo žodžių transmitter ir receiver).
Dabartinėje viešojoje lietuvių kalbos erdvėje sąvoka „radijo stotis” paprastai vartojama dar siauriau – antžeminės radiofoninės perdavimo stoties reikšme, dažniausiai apimant ir programos rengėją (redakciją) bei transliuotoją. Taip yra todėl, kad šis radijo stoties panaudojimo būdas yra suprantamas plačiausiam žmonių ratui.
Transliuotojai rengia programas (dažnai standartizuojamas laidų tinkleliais) ir pateikia jas visuomenei įvairių rūšių antžeminiais, kabeliniais, palydoviniais ar kitais elektroninių ryšių tinklais.
Pirmoji radijo transliacija įvyko 1906 m. – Masačiūsetso (JAV) radijo eteryje suskambo Reginaldo Fessendeno atliekamas Adolfo Adamo kūrinys „Tyli naktis". Vėliau buvo girdėti to paties diktoriaus skaitoma ištrauka iš Biblijos. Pirmoji radijo naujienų programa nuskambėjo 1920 m. rugpjūčio 31 d.[1]
|
Šis straipsnis apie telekomunikacijas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |