Debesis, prī jūras da saka drankis ī veizėms ondėns aba leda dalaliu gniožts, esons uorė (Žemės atmuospėruo (tropospėruo)). Debesē palėik sosėkaupus ondėns garams, ėšgaravosem nug Žemės pavėršė.

Debesē skėrstuomi vagol aukšti ė skvarma:

• Apatėnė aukšta debesē
  • Slouksnėnē lītaus (Nimbotratus)
  • Slouksnėnē (Stratus)
  • Slouksnėnē kamūlėnē (Stratocumulus)
• Vėdotėnė aukšta debesē
  • Kamūlėnē (Cumulus)
  • Aukštė̄jė kamūlėnē (Altocumulus)
  • Aukštė̄jė slouksnėnē (Altostratus)
  • Lēšėnē (Altocumulus lenticularis)
• Vėršotėnė aukšta debesē
  • Plonksnėnē (Cirrus)
  • Plonksnėnē slouksnėnē (Cirrostratus)
  • Plonksnėnē kamūlėnē (Cirrocumulus)
• Statmenė̄jė debesē
  • Kamūlėnē oudruos (Cumulonimbus)

Tepuogė īr debesū, katrėi sosidara vėršom truopaspėras:

• Cėdabrėnē debesē
• Pėrlamotrėnē debesē

Šiaurės žemaitē šėta rēškėni liuob vadintė drankēs. Tas žuodis ī kėlėma nug germanu kalbū, mosietās vuokītiu. Daba anėi tonkē vadėnamė debesėm, baltėška kėlėma žuodio. Debesē kuožnuo baltu kalbuo bova skėrtingā vadinami (latvėškā mākonis, latgalėškā muokuļs, prūsėškā wupyan).