Kembra | |
---|---|
Patubo iti | Akinlaud a Baro a Guinea |
Rehion | Purok ti Kiambra, Distrito ti Kaisenar, Rehensia ti Keerom |
Etnisidad | 20–60% (2000?)[1] |
Patubo a mangisasao | 20 (2000)[2] |
Pauwasi
| |
Kodkodigo ti pagsasao | |
ISO 639-3 | xkw |
Glottolog | kemb1250 |
ELP | Kembra |
![]() Naidasig ti Kembra a kas Nakaro a Nadangran babaen ti Atlas of the World's Languages in Danger ti UNESCO |
Ti pagsasao a Kembra ket ti pagsasao nga Abagatan a Pauwasi a naisasao iti Akinlaud a Baro a Guinea babaen dagiti sumagmamano a duapulo a tattao iti purok ti Kiambra, Distrito ti Kaisenar, ken Rehensia ti Keerom. Inus-usar daytoy babaen dagiti pagbaetan ti 20% ken 60% iti etniko a populasion ken saanen a naipas-pasa kadagiti ubbing.
Ti immuna a dokumentasion ket inaramid babaen da Barnabas Konel ken Roger Doriot. Agtaltalinaay a di naipablaak ti datos ti Kembra kadagiti nota da Konel ken Doriot.[3][4]
Imbagbaga ni Foley (2018) a ti Kembra ket addaan kadagiti sumagmamano a leksiko a porma a kapada ti Lepki, ngem saan a ti Murkim, a nangipaltiing a ti leksiko a panagbulbulod a nagbaetan ti Kembra ken Lepki, ngem saan a ti Murkim. Mangipalubos isuna ti posibilidad ti Kembra a maikabagian iti Lepki–Murkim, iti iyu-uray iti ebidensia.[5] Iti adu pay a datos, nakapabael ni Usher (2020) a mangpasingked ti koneksion.
Ti Kembra ket maysa nga ayug a pagsasao, kas maipakita kadagiti sumaganad bassit a paris.[5]:464
Ti batayan a bokabulario ti Kembra a nailista iti Foley (2018):[6]
Ilokano | Kembra |
---|---|
‘billit’ | tra |
‘dara’ | nili |
‘tulang’ | ka |
‘mangan’ | ɲəm |
‘itlog’ | traləl |
‘mata’ | yi |
‘apuy’ | ya |
‘ited’ | lokwes |
‘daga’ | to |
‘buok’ | iyet |
‘Siak’ | mu |
‘saka’ | kla |
‘kuto’ | nim |
‘lalaki’ | ratera |
‘nagan’ | kia |
‘maysa’ | kutina |
‘kitaen’ | iyam |
‘bato’ | isi |
‘init’ | ota |
‘ngipen’ | pa |
‘kayo’ | ya |
‘dua’ | kais |
‘danum’ | er |
‘datayo’ | utuas |
‘sika (sg)’ | amagrei |
‘sika (pl)’ | robkei |