Aleksys Churginas (1912 m. birželio 7 d. Jonava – 1990 m. gegužės 4 d. Vilnius) – Lietuvos poetas, vertėjas.

Biografija

Baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją, 1931–1936 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete, 1936–1939 m. Paryžiaus ir Grenoblio universitetuose.

1945–1948 m. dėstė užsienio literatūrą Kauno universitete.

Chemiko Kazio Daukšo suburtas „Neringos“ restorano ratelis (Benjaminas Gorbulskis, Domas Cesevičius, Bronys Savukynas ir kiti) laikė Aleksį Churginą KGB informatoriumi.^[1]

Kūryba

Eilėraščius pradėjo spausdinti apie 1929 m. Eilėraščiuose reiškiamos apibendrintos meilės, liūdesio, praeinančio laiko pojūčio emocijos, ryšku klasikinės tradicijos įtaka, gausu pasaulinės kultūros įvaizdžių, parafrazių, literatūrinių citatų. Poezija pasižymi žanrų įvairove (sonetas, odė, himnas ir kt.). Jo poezijos išversta ir išleista rusų kalba.

Vertė iš lotynų, anglų, prancūzų, rusų, italų, ispanų, vokiečių kalbų. Išvertė Dantės „Dieviškąją komediją“, Viljamo Šekspyro tragedijų („Hamletas“, „Karalius Lyras“ ir kt.) ir sonetus, Johano Volfgango Gėtės „Faustą“ (1960 m., d. 1; 1978 m. 2 d.), Moljero „Tartiufas“ (1971 m.) ir kitų kūrinių.^[2]

Poetas Sigitas Geda laikė Aleksio Churgino vertimus silpnais, šabloniškais, perdarytinais ir pats iš naujo išvertė Dantės „Dieviškąją komediją“.^[3]

Bibliografija

• Ugnis, 1946 m.
• Saulės taku, 1947 m.
• Po Spalio žvaigžde, 1950 m.
• Ir tavo širdy, 1970 m.
• Sietuva, 1973 m.
• Sankryža, 1974 m.
• Blyksniai, 1976 m.
• Verdenė, 1978 m.
• Viržių midus, 1981 m.
• Ūkanų krantas, 1983 m.
• Skaidruma, 1984 m.
• Atodūsių tiltas, 1986 m.
• Metai ir mitai, 1989 m.

Įvertinimas

• 1972 m. LTSR valstybinė premija
• 1982 m. LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas

Šaltiniai