Biografija

1965–1973 m. mokėsi Kauno 2-oje aštuonmetėje mokykloje, 1973–1976 m. Kauno Komjaunimo vidurinėje mokykloje (dabar – Kauno Aušros gimnazija), 1976–1982 m. Kauno politechnikos instituto (dabar – Kauno technologijos universitetas) Radioelektronikos fakultete. Radijo inžinierius.

1982–1990 m. dirbo Kauno valstybiniame istorijos (dabar – Vytauto Didžiojo karo) muziejuje vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, sektoriaus, skyriaus vedėju, direktoriaus pavaduotoju. 1990–1995 m. Lietuvos technikos muziejaus, 1995–1999 m. Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius, 1999–2000 m. vyresnysis muziejininkas. 2000 m. suteiktas Lietuvos kariuomenės atsargos vyresniojo leitenanto karinis laipsnis.

1991–1999 m. įkūrė ir vadovavo leidyklai „Plieno sparnai“. 1992–1998 m. Lietuvos aviacijos muziejaus metraščio „Plieno sparnai“ redaktorius. 2000–2012 m. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų štabo archyvaras. 2012–2023 m. Kauno apskrities (nuo 2017 m. – Kauno regioninio valstybės) archyvo specialistas.

1986–1992 m. Lietuvos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Centro tarybos Technikos paminklų apsaugos mokslinės metodinės tarybos narys, Lietuvos inžinierių sąjungos ir Lietuvos aeroklubo atkūrimo, Lietuvos aviatorių ir Lietuvos muziejininkų sąjungų steigimo iniciatyvinių grupių, Lietuvos kultūros fondo Kauno tarybos, Lietuvos aviatorių, Lietuvos inžinierių, Lietuvos muziejininkų sąjungų tarybų narys. 1988–1989 m. teminių informacijų „Aviamodelizmas“ ir „Lietuvos oreivis“ redkolegijų narys. 1986–1989 m. Lietuvos televizijos viktorinos „10x10“ Kauno komandos narys. Nuo 1994 m. Lietuvos atsargos karininkų sąjungos narys.

Skaitė pranešimus tarptautinėse technikos istorikų (1988 m., Žemutinis Tagilas, Rusija), mokslų istorikų (1991 m., Vilnius) bei aviacijos specialistų (1997 m. ir 1998 m., Vilnius) konferencijose. 1985–1996 m. organizavo konferencijas muziejininkystės ir technikos istorijos klausimais Kauno valstybiniame istorijos ir Lietuvos aviacijos muziejuose, ruošė spaudai jų pranešimų tezių rinkinius. 1985–2005 m. Kauno valstybiniame istorijos ir Lietuvos aviacijos muziejuose bei Karinių oro pajėgų štabe įrengė aštuonias stacionarias parodas.

Kūryba

Paruošė spaudai Simo Stanaičio (1992 m.), Leonardo Pesecko (1992 m.), Jono Pyragiaus (1993 m.), Jono Mikėno (1994 m.), Mato Krygerio (1994 m.), Vytauto Dovydaičio (1994 m.), Stasio Baipšio (1995 m.) atsiminimų knygas. Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė virš šimto straipsnių. Bendradarbiavo Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, enciklopedijoje „Lietuva“, „Kupiškėnų enciklopedijoje“. Sudarė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kalendorius 2006 m. (pirmasis Lietuvoje aviacijos istorijai skirtas kalendorius), 2007 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m.

Konsultavo aviacijos istorijai skirtus TV filmus kūrusius režisierius Valdą Babaliauską, Vidmantą Puplauskį, Gražiną Sviderskytę, Bronių Talačką, Henriką Vaitiekūną. Recenzavo Nijolės Dariūtės-Maštarienės, Gintauto Deksnio, Vytauto Dovydaičio, Alvydo Kazakevičiaus, Remigijaus Naužemio, Gyčio Ramoškos, Vytauto Striužo, Gražinos Sviderskytės, Jono Vaičenonio knygas.

Apdovanojimai

1996 m. už nuopelnus Lietuvos aviacijai apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu, 2003 m. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų atminimo medaliu ir S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 70-mečio atminimo medaliu, 2009 m. Kauno miesto savivaldos 600 m. jubiliejaus pasidabruotu atminimo medaliu, 2010 m. Lietuvos aviacijos muziejaus Antano Gustaičio medaliu.

Bibliografija

Povilas Vitkevičius, Vytautas Vaitkus, Algirdas Gamziukas. Technikos paminklinių objektų apskaitos ir tyrimo metodika. – V.: Lietuvos TSR paminklų ir kraštotyros draugija, 1986.
Jonas Balčiūnas, Algirdas Gamziukas, Gytis Ramoška, Larisa Ščerbakova. Lietuvos aviacijos sportui – 60. – K.: Kauno valstybinis istorijos muziejus, 1987.
Nijolė Dariūtė-Maštarienė, Algirdas Gamziukas, Gytis Ramoška. Darius ir Girėnas. Atsiminimai, laiškai, dokumentai. – K.: Plieno sparnai, 1991. – ISBN 5-89942-599-7.
Algirdas Gamziukas, Edmundas Jasiūnas. S. Dariaus ir S. Girėno transatlantinis skridimas. – K.: Plieno sparnai, 1993.
Algirdas Gamziukas. Aviacija Lietuvoje 1919–1940. – K.: Plieno sparnai, 1993.
Algirdas Gamziukas. Antanas norėjo būti ore. Apybraiža apie lėktuvų konstruktorių A. Gustaitį. – K.: Plieno sparnai, 1997. – ISBN 9986-557-09-7.
Jonas Stankūnas, Marė Baublytė, Algirdas Gamziukas, Gediminas Zemlickas. Gyvenimas skrydžiui. – V.: Technika, 1999. – ISBN 9986-05-373-0.
Algirdas Gamziukas, Gytis Ramoška. Lietuvos karinė aviacija 1919–1940. – K.: Plieno sparnai, 1999. – ISBN 9986-557-12-7.
Eugenijus Raubickas, Algirdas Gamziukas. Lietuvos karinės oro pajėgos. – V.: KAM Leidybos ir informacinio aprūpinimo tarnyba, 2003. – ISBN 9986-738-46-6.
Algirdas Gamziukas. Padangės sargyboje. Lietuvos karinių oro pajėgų dešimtmečiui. – V.: KAM Leidybos ir informacinio aprūpinimo tarnyba, 2003. – ISBN 9986-738-48-2.
Algirdas Gamziukas. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos 1992–2006. – V.: KAM Leidybos ir informacinio aprūpinimo tarnyba, 2007.
Algirdas Gamziukas. Air Force of Lithuanian Armed Forces 1992–2006. – V.: KAM Leidybos ir informacinio aprūpinimo tarnyba, 2007.
Algirdas Gamziukas. Padangių vyčiai. Lietuvos karinių oro pajėgų istorijos apybraižos 1992–2006. – K.: Aušra, 2008. – ISBN 978-9955-532-95-8.
Algirdas Gamziukas. Lietuvos karinė aviacija 1990–2009. – K.: Aušra, 2009. – ISBN 978-609-400-006-5.
Algirdas Gamziukas. Brg. gen. Antanas Gustaitis. Lietuviškų lėktuvų ANBO kūrėjas. – V.: KAM, 2012.
Algirdas Gamziukas. Du dešimtmečiai padangės sargyboje. Lietuvos karinės oro pajėgos 1992–2012. – V.: KAM, 2012. ISBN 978-609-412-018-3.
Algirdas Gamziukas. Atminties ir archyvų nuotrupos. I d. Mano Žaliakalnis. – K.: A. Gamziukas, 2016. ISBN 978-609-408-878-0.
Algirdas Gamziukas. Atminties ir archyvų nuotrupos. II d. Muziejininko metai. – K.: A. Gamziukas, 2016. ISBN 978-609-408-879-7.