Andrius II
Arpadų dinastija
Gimė apie 1176 m.
Mirė 1235 m. rugsėjo 21 d. (~59 metai)
Buda
Palaidotas (-a) Sėkešfehėrvaras
Tėvas Bela III
Sutuoktinis (-ė) Gertrūda fon Meran-Andechs
Vaikai Marija
Bela IV
Šv. Elžbieta Vengrė
Kalmanas
Andrius
Jolanta
Steponas
Vengrijos karalius
Valdė 1205 m. - 1235 m. (~30 metų)
Pirmtakas Vladislovas II
Įpėdinis Bela IV
Kroatijos ir Slavonijos karalius
Valdė 1205 m. - 1235 m. (~30 metų)
Pirmtakas Vladislovas II
Įpėdinis Bela IV
Vikiteka Andrius II

Andrius II Jeruzalietis (arba Andrašis II, veng. András II, kroat. Andrija II, apie 1177 m. – 1235 m. rugsėjo 21 d. Budoje) – 12051235 m. Vengrijos karalius.

Biografija

Kilęs iš Arpadų dinastijos. Tėvas Vengrijos karalius Bela III, motina Agnesė.

Šeima

1200 m. vedė. Žmona Gertrūda fon Meran-Andechs (m. 1213 m.). Jiems gimė:

Antroji žmona (vedė 1215 m. vasario 2 d.) Lotynų imperijos imperatoriaus Petro Kurtenė duktė Jolanta Kurtenė (1200–1233 m.). Su ja gimė duktė Jolanta (12191251 m.), jos vyras Aragono kunigaikštis Jokūbas I Aragonietis, jų duktė – 12701271 m. Prancūzijos karalienė Izabelė Aragonietė.

1234 m. gegužės 14 d. vėl vedė. Trečioji žmona Beatričė d’Estė, su ja gimė sūnus Steponas (12351272 m.), Slavonijos hercogas.

Valdymas

Užėmė sostą nuvertęs sūnėną Vladislovą II. Dėl nesėkmių per 12171221 m. Penktąjį kryžiaus žygį, prastos šalies ekonominės padėties, didikų savivalės jis nusileido sukilusiems bajorams ir 1222 m. paskelbė Aukso bulę. Ji išplėtė didikų ir vidutiniųjų bajorų teises, gerokai apribojo karaliaus valdžią. 1211 m. pakvietė Kryžiuočių ordiną ginti Transilvanijos nuo kumanų, bet 1225 m. už mėginimą kurti savarankišką valstybę iš Vengrijos ordiną išvijo.[1]

Šaltiniai

  1. Andrius II. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 501 psl.

Literatūra

Nuorodos

Galerija

Galerija
Andrius II
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Vladislovas III
Vengrijos karalius

1205 - 1235 m.
Po to:
Bela IV