Antikominterno paktas | |
![]() Japonijos ambasadorius Vokietijoje Kintomo Mushanokoji ir Vokietijos ambasadorius Joachimas fon Ribentropas pasirašo Antikominterno paktą. | |
Tipas | Paktas |
---|---|
Data | 1936 m. lapkričio 25 d. |
Vieta | Berlynas, Vokietija |
Šalys | ![]() ![]() |
Antikominterno paktas (vok. Antikominternpakt, jap. 防共協定 = Bōkyō kyōtei, it. Patto anticomintern) – 1936 m. lapkričio 25 d. nacistinės Vokietijos ir Japonijos imperijos sudarytas antikomunistinis paktas, nukreiptas prieš Komunistinį Internacionalą (Kominterną). Jį pasirašė Vokietijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Joachimas fon Ribentropas ir Japonijos ambasadorius Vokietijoje Kintomo Mushanokoji.[1] Italija prisijungė 1937 m., tačiau pagal jos prisijungimo sąlygas ji buvo teisiškai pripažinta kaip pirminė signatarė. Ispanija ir Vengrija prisijungė 1939 m. Kitos šalys prisijungė Antrojo pasaulinio karo metais.[2]
Pasirašiusieji japonai tikėjosi, kad Antikominterno paktas faktiškai bus aljansas prieš Sovietų Sąjungą, ir sovietai neabejotinai taip jį suvokė.[3] Taip pat buvo slaptas papildomas protokolas, kuriame buvo nurodyta bendra Vokietijos ir Japonijos politika, specialiai nukreipta prieš Sovietų Sąjungą.[4] Tačiau prie pakto prisijungus fašistinei Italijai ir ypač po Molotovo-Ribentropo pakto suartėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos santykiams, paktas įgavo vis labiau antivakarietišką ir antibritišką tapatybę.[5][6]
Po 1939 m. rugpjūčio mėn. dėl Molotovo-Ribentropo pakto Japonija atsiribojo nuo Vokietijos.[7] Po Antikominterno pakto 1940 m. rugsėjo mėn. buvo pasirašytas Trišalis paktas, kuriame pagrindine grėsme buvo įvardytos Jungtinės Amerikos Valstijos, o ne Sovietų Sąjunga, tačiau iki 1941 m. gruodžio mėn. ir šis paktas praktiškai nebeveikė.[8] Vėliau 1941 m. lapkričio mėn. antikominterno paktas buvo atnaujintas, į jį įstojo kelios naujos narės.