BTR-40 | |
---|---|
Tipas | šarvuotasis transporteris |
Kūrėjas | V. Dedikovo KB, GAZ |
Šalis | TSRS |
Sukurta | 1950 m. |
Gaminta | 1950 - 1958 m. |
Gamintojas | GAZ |
Pagaminta vienetų | nd |
Naudota | 1950-iki dabar |
Charakteristikos | |
Ekipažas | 2 (+8) |
Masė (t) | |
Kovinė masė (t) | 5,3 |
Ilgis (m) | 5,00 |
Plotis (m) | 1,90 |
Aukštis (m) | 1,83 |
Šarvo storis (mm) | 6-8 |
Pagrindinis ginklas | SG-43 Goryunov kulkosvaidis |
Kalibras | 7.62 mm |
Papildomi ginklai | |
Važiuoklė (formulė) | 4×4 |
Kelio prošvaisa | 0,275—0,4 |
Variklis | GAZ-40 |
Variklio galia (AJ, (kW)) | 78 AJ (58 kW) |
Kuras | Benzinas |
Nuotolis plentu (km) | 285 |
Važiavimo greitis (km/h) | 80 |
Plaukimo greitis (km/h) | - |
Įveik.sienelės aukštis (m) | 0,47 |
Įveik.griovio plotis (m) | 0,35 |
Įveik.įkalnė | 30° |
BTR-40 – TSRS šarvuotasis transporteris, gamintas 1950–1958 m. TSRS karinėse pajėgose pradėtas naudoti 1950 m. Pavadinimas BTR – rusiško pavadinimo бронетранспортер (šarvuotasis transporteris) santrumpa.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu TSRS negamino jokių šarvuotųjų transporterių. Karo metu buvo suprasta, kad transporteriai labai svarbūs, bet transporterių vis tiek negamino, nes pramonė buvo apkrauta tankų ir artilerijos savaeigių gamyba.
Karo metu naudojo iš sąjungininkų nuomotus (angl. lend-lease) šarvuotuosius transporterius, nors jų nepakako, ir trofėjinius vokiečių transporterius. Stingant šios technikos karo metu Raudonoji armija naudojo tankinius desantus (ant tankų sulaipintus automatininkus), tačiau tankinių desantininkų daug žūdavo, kadangi nuo ugnies juos gynė tik tanko bokštelis.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui šarvuotųjų transporterių sukūrimas ir apginklavimas jais buvo pripažinti pirmaeiliais uždaviniais. Buvo numatyta, kad tai bus masinės gamybos mašinos, todėl transporteriai turėjo būti paprastos ir pigios ratinės mašinos, gaminamo iš serijinių sunkvežimių detalių ir agregatų.
Pirmojo tarybinio ratinio šarvuotojo transporterio (projektas pavadintas „objektu 141“) buvo pradėtas Gorkio automobilių gamyklos konstruktorių biure 1947 m. pagal sunkvežimį GAZ-63 (formulė 4×4), imto serijiškai gaminti 1947 m. Konstravimui vadovavo konstruktorius V. Rubcovas (В.К. Рубцов).
Ginkluotėn priimtas 1950 m., gamintas toje pačioje GAZ gamykloje maždaug iki 1960 m.
BTR-40 yra dviašis, su visais varančiais ratais. Korpusas nešantis dėžiškas, iš viršaus atviras, suvirintas iš 6-8 mm šarvinio plieno lakštų. Galinėje sienelės – dvivėrės durys desantui, šonuose – atverčiamos durelės įgulai. Pirmieji variantai turėjo briaunotus bortus, kurie vėliau buvo pakeisti paprastais stačiais.
Bortuose – keturios ambrazūros šaudyti automatais AK-47 ir karabinais SKS.
Priekyje – karbiuratorinis 6 cilindrų keturtaktis vidaus degimo variklis GAZ-40 (tai 48 AG forsuotas GAZ-63 variklis). Bakų talpa – 122 l benzino.
Priekyje įrengta ir iki 4500 kg pajėgumo gervė, perimantį galią iš pavarų dėžės.
Radijo įranga – radiostotis 10-RT-12 (rus. 10-РТ-12).
1948 m. pagamintas antras variantas buvo ginkluotas 14,5 mm KPV kulkosvaidžiu, kuris buvo sumontuotas mažame iš viršaus atvirame bokštelyje korpuso centre.
Vėlesni serijiniai BTR-40 buvo ginkluoti 7,62 mm kulkosvaidžiu SGMT (šaudmenų komplektas – 1250 šovinių).
BTR-40 gamino dideliais kiekiais, jis daug metų su sunkesniu BTR-152 buvo vienu pagrindinių TSRS (o ir daugelio kitų šalių) kariuomenės šarvuotuoju transporteriu.
Kovinėse sąlygose TSRS BTR-40 panaudojo 1956 m. Vengrijoje ir 1968 m. Čekoslovakijoje. Kitų šalių kariuomenės jį naudojo daugelyje konfliktų Artimuosiuose Rytuose, Pietryčių Azijoje, Afrikoje.
TSRS ginkluotėje buvo nuo 1950 m. iki TSRS subyrėjimo. Tarybinei Armijai ginkluojantis modernesniais šarvuotaisiais transporteriais, BTR-40 perduodavo iš motošaulių dalinių kitiems daliniams naudoti kaip pagalbines mašinas. Vidinės TSRS karinės apygardos gana plačiai naudojo šias mašinas maždaug iki 1970 m.
Oficialiai šios mašinos išimtos iš Rusijos kariuomenės ginkluotės 1993 m.
1956 m. modernizuotas variantas turėjo:
Pagaminta nedidelė bandomųjų mašinų serija.
1958 m. modernizacija.
Gamintas nelabai didele serija.
Zenitinis variantas, skirtas pridengti motošaulių dalinius nuo žemai skriejančių lėktuvų ir palaikyti ugnimi į antžeminius taikinius.
Ginkluotėn priimtas 1951 m.
Tai geležinkelinis variantas (ЖД yra rus. железнодорожный 'geležinkelio' santrumpa). Buvo sukurtas XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje pablogėjus TSRS-Kinijos santykiams. Pasienyje su Kinija buvo sukurta karinė infrastruktūra, kurios dalimi tapo šarvuotieji traukiniai. Buvo sugalvota, kad šarvuotiesiems traukiniams paremti reikia šarvuoto automobilio, kuris gali važinėti tiek keliais, tiek bėgiais.
1969 m. buvo sukurtas ir išbandytas modelis BTR-40ŽD. Jis turėjo papildomus amortizuotus plieninius ratus su vidinėmis rebordomis, kuriuos buvo galima nuleisti (jie buvo įtaisyti ant atlenkiamų žemyn strypų) ir jie tapdavo atraminiais transporterio ratais (o varydavo ir toliau pagrindiniai ratai). Važiuoklės pakeitimui reikėjo dviejų žmonių ir iki 10 min. laiko.
Į šį modelį perdarė nedidelį kiekį serijinių BTR-40 ir BTR-40A. Keletas jų dar 1997 m. buvo naudojami Rusijos Užbaikalės karinėje apygardoje.
Tai BTR-40 variantas radiacinei ir cheminei žvalgybai atlikti, kam šarvuotyje buvo įrengta atitinkama įranga.
TSRS ėmė tiekti užsieniui BTR-40 dar XX a. 6-ojo dešimtmečio viduryje. Pirmiausia juos tiekė sąjungininkėms Varšuvos sutarties dalyvėms. Kitoms šalims tiekė specialų eksportinį variantą.
Be Varšuvos sutarties šalių BTR-40 ginkluotėje turėjo Albanija, Afganistanas, Burundis, Vietnamas, Gvinėja, Izraelis (trofėjiniai), Iranas, Jemenas, Kambodža, Kinija, Kuba, KLDR, Malis, Mongolija, Jugoslavija, Sirija, Somalis, Sudanas, Tanzanija, Uganda.
Kai kurios šalys naudojo BTR-40 policijoje. Daugelis šalių BTR-40 modernizavo:
BTR-40 | BTR-40ŽD | BTR-40A | BTR-40V | BTR-40B | |
---|---|---|---|---|---|
rusiškas pavadinimas | БТР-40 | БТР-40ЖД | БТР-40А | БТР-40В | БТР-40Б |
ratų formulė | 4×4 | 4×4 | 4×4 | 4×4 | 4×4 |
kovinė masė (kg) | 5300 | 5800 | 5600 | 5300 | 5300 |
Ilgis (mm) | 5000 | 5000 | 5000 | 5000 | 5000 |
Plotis (mm) | 1900 | 1900 | 1900 | 1900 | 1900 |
Aukštis (mm) | 1830 | 2230 | 2330 | 1930 | 2060 |
Prošvaisa (mm) | 276 | 276 | 276 | 276 | 276 |
Maks. greitis keliu (km/val.) | 79 | 78 | 75 | 78 | 78 |
Maks. greitis bėgiais (km/val.) | - | 65 | - | - | - |
Nuvažiavimo nuotolis (km) | 285 | – | 285 | 285 | 285 |
Įveikiamas griovio plotas (m) | 0,75 | 0,75 | 0,75 | 0,75 | 0,75 |
Įveikiama brasta (m) | 0,90 | 0,90 | 0,90 | 0,90 | 0,90 |
Įveikiama vertikali sienelė (m) | 0,47 | 0,47 | 0,47 | 0,47 | 0,47 |
Įgula (žm.) | 2 | 2 | 4-5 | 2 | 2 |
Desantas (žm.) | 8 | 8 | - | 8 | 8 |
|