Daktaras, mokslų daktaras (v. lot. docere: „mokyti“ ir doctus „mokytas“; sntr. Dr., dgs. Dres.) – aukščiausias akademinis laipsnis, Lietuvoje, kai kuriose Europos valstybėse ir JAV – aukščiausias mokslo laipsnis.
Daktaro laipsnis suteikiamas asmenims, baigusiems doktorantūrą aukštojoje mokykloje ir apgynusiems daktaro darbą (disertaciją). Daktaro laipsnis liudija apie asmens gebėjimą dirbti mokslinį darbą. JAV ir daugybėje kitų pažangių valstybių daktaro laipsnis reiškia visiškai baigtą aukštąjį išsilavinimą.
Dėl istorinių priežasčių užsienio valstybėse šis laipsnis dažnai žymimas PhD (iš angl. Doctor of Philosophy – filosofijos daktaras), nors suteikiamas jis ne vien filosofams, bet ir biologams, medikams, fizikams ir pan. Kai kuriose šalyse aukščiausiu mokslo laipsniu laikomas mokslų daktaro laipsnis DSc (iš angl. Doctor of Sciences.) Medicinos srityje kai kurios šalys taip pat turi ir atskirą medicinos daktaro laipsnį, kurio suteikimo tvarka ir reikalavimai skiriasi. Daktaro laipsnis suteikia teisę prieš pavardę rašyti Dr. (Dr. Vardenis Pavardenis). Medicinos srityje yra ir kitų panašiai vadinamų laipsnių (Dr. med., Dr. med. dent. bei Dr. med. vet.), kurių reikalavimai ir suteikimo tvarka skiriasi nuo šiame straipsnyje aprašytosios. Doctor of Philosophy galima įgauti taip pat ir medicinoje, tačiau tai bus ne tas pats laipsnis.
Daktaro laipsnis pirmiausia liudija apie gebėjimus savarankiškai vykdyti visus reikalavimus atitinkančius mokslinius tyrimus savo kompetencijos srityje. Skirtingai nuo bakalauro ar magistro, liudijančių tam tikrą standartinį žinių rinkinį, daktarų kvalifikacija skirtinga, nes priklauso nuo disertacijos temos.
Daktaro laipsnis atveria galimybes tolesnėms mokslininko karjeros pakopoms. Dėl užsienio kalbų mokėjimo, apsiskaitymo bei įrodyto sugebėjimo organizuotai dirbti mokslinis laipsnis daugelyje šalių gerai vertinamas ir komerciniame sektoriuje. Universitetas ar firma, nusprendę įdarbinti mokslų daktarą, paprastai prašo jo parodyti mokslinių publikacijų sąrašą bei kviečia perskaityti prieš auditoriją trumpą pranešimą savo ankstesnės patirties tema. Tai leidžia atsirinkti darbuotoją, kuris geriausiai išmano planuojamą atlikti darbą.
Lietuvoje 2010 m. buvo 9 600 daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų iki 70 metų amžiaus (0,5 % procento visų 25–70 metų amžiaus gyventojų). Iš jų 27,3 % – Fiziniai mokslai (matematika, informatika, fizika, chemija). 79,5 % daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų dirbo mokslo tiriamąjį darbą, iš jų dauguma (75,1 %) – aukštojo mokslo sektoriuje (2009 m.). 56,3 %) daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų – vyrai. 45–54 metų amžiaus mokslo daktarai sudarė 27,8 %, 55–64 metų – 24,3 %, o 65–69 metų – 11 % visų daktarų[1].