![]() |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vokietijos istorinis regionas: Franken | |
---|---|
![]() | |
Šalis | Bavarija |
Herbas | ![]() |
Tautos | vokiečiai |
Kalba | Rytų Frankonijos d. |
Miestai | Viurcburgas, Niurnbergas, kt. |
![]() | |
Rytų Frankonija apima tris šiaurines Bavarijos žemės provincijas |
Frankonija (vok. Franken) – istorinis ir lingvistinis Vokietijos regionas, esantis Vokietijos centrinėje dalyje.
Egzistuoja du regiono apibrėžimai, nuo kurių priklauso jo teritorija:
Nepaisant to, kad Rytų Frankonija administraciškai priklauso Bavarijai, šis regionas tiek lingvistiškai, tiek kultūriškai yra skirtingas nuo Istorinės Bavarijos. Čia kalbama rytų Frankonijos tarme, vietiniai puoselėja skirtingą tapatybę. Skirtingai nei Bavarija, kuri yra katalikiška, Frankonijoje yra persimaišę katalikų ir protestantų konfesijos.
Vieni seniausių Frankonijos gyventojų buvo germanai frankai, iš kurių Frankonija ir paveldėjo šį pavadinimą. Iki X a. Frankonijos regionas įėjo į Frankų imperijos sudėtį. Jis sudarė ryčiausią Austrazijos regiono dalį.
X a. pradžioje konsolidavosi gentinė Frankonijos kunigaikštystė, valdoma Konradinų dinastijos. Kunigaikštystė buvo viena penkių svarbiausių Vokietijos kunigaikštysčių ir apėmė visą didžiosios Frankonijos regioną. Jos ststovas Konradas laikinai tapo Vokietijos karaliumi. Po jo Frankonijoje į valdžią atėjo Eberhardas. Tačiau Frankoniją prijungus prie Šventosios Romos imperijos, jo titulas buvo atimtas, o kunigaikštystės žemės padalintos tarp atskirų vyskupijų, kurių svarbiausios buvo Viurcburge, Fuldoje ir Bamberge. Taip Frankonija neteko valstybingumo.
Nuo X a. pabaigos Didžioji Frankonija suskilo į du atskirus regionus. Rytų Frankonijoje valstybingumas buvo laikinai atkurtas XI a. pabaigoje, o vėliau 1115 m., sukūrus Rytų Frankonijos kunigaikštystę, valdomą Štaufenų dinastijos.
Nuo XII a. pabaigos Rytų Frankonijos regionas galutinai suskilo tarp daugybės feodalinių kunigaikštysčių. Svarbiausios tarp jų buvo Viurcburgo vyskupija, Fuldos abatija, Abenbergo, Henebergo, Hohenlohės, Laufeno, Lovenštaino, Ryneko, Truhendingeno, Vaihingeno, Vertheimo, Viltbergo grafystės.
1803 m. Napoleonas inkorporavo Rytų Frankonijos regioną į Bavarijos karalystės sudėtį. Nuo tada Frankonija administraciškai tapo Bavarijos dalimi.
|