Fridrichas Bajoraitis
Gimė 1883 m. gruodžio 9 d.
Medukalniai, Įsruties apskritis
Mirė 1909 m. kovo 16 d. (25 metai)
Balandžiai, Ragainės apskritis
Veikla poetas, publicistas

Fridrichas Bajoraitis (1883 m. gruodžio 9 d. Medukalniuose, Įsruties apskritis, Mažoji Lietuva1909 m. kovo 16 d. Balandžiuose, Ragainės apskritis) – poetas, publicistas.

Biografija

Sesuo Lidija Bajoraitė, brolis Vilius Bajoraitis 19011904 m. mokėsi Karalienės mokytojų seminarijoje. 1904–1906 m. mokytojavo Paleičių ir Rukų (Šilutės raj.) mokyklose. Dėl džiovos išleistas į pensiją, atsidėjo poezijai.

Paukštelio ir Balandėlio slapyvardžiais spausdino eilėraščius bei straipsnius „Naujoje lietuviškoje ceitungoje“ ir kt. 1905 m. įkūrė ir vadovavo pirmajai Mažojoje Lietuvos kilnojamai bibliotekai „Lietuvių keliaujantis knygynas“. Poezijoje suformuluoti programiniai tautinės savimonės ugdymo teiginiai (eil. „Visur lietuviškai“), keliama tautinio lygiavertiškumo idėja, smerkiama germanizacija, esama originalesnės poetikos bandymų (eil. „Lietuviški žodžiai“ parašytas tik bendratimis). Vydūno rūpesčiu 1932 m. išleistas pomirtinis eilėraščių rinkinys „Gyvumo žodžiai“.[1]

Atminimo įamžinimas

Bibliografija

Šaltiniai

  1. Marijus Šidlauskas. Fridrichas Bajoraitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 460 psl.

Literatūra

Nuorodos