Getingeno universitetas vok. Georg-August-Universität Göttingen | |
![]() | |
lot. Universitas Regiæ Georgiæ Augustæ | |
Įkurtas | 1734 m. |
---|---|
Tipas | Visuomeninis |
Rektorius | Ulrike Beisiegel |
Darbuotojų | 11 876, iš jų 431 profesoriai |
Studentų | 25 377 (2012 m.) |
Vieta | Getingenas, Vokietija |
Svetainė | www.uni-goettingen.de |
Getingeno universitetas (vok. Georg-August-Universität Göttingen, lot. Universitas Regiæ Georgiæ Augustæ) – vienas didžiausių Vokietijos universitetų Getingene.
1737 m. universitetą įkūrė Didžiosios Britanijos karalius ir Hanoverio kurfiurstas Jurgis II, universitetas pavadintas jo vardu. XVIII a. universitetas buvo žymus racionalizmo ir humanizmo, XIX a. pradžioje – kultūrinio ir nacionalinio sąjūdžio centras.[1]
Turi apie 150 mokslo tyrimų institutų ir mokslinių centrų. Yra universitetinė valstybinė biblioteka, įkurta 1734 m. (4 450 000 t.), botanikos sodas, įkurtas 1751 m., (steigėjas – Šveicarijos gamtos tyrinėtojas ir poetas A. fon Haleris), observatorija, Menų galerija, Etnologijos, Zoologijos, Archeologijos ir kiti muziejai. Leidžia mokslinius leidinius: „Personal- und Vorlesungsverzeichnis“, „Georgia-Augusta“, „Nachrichten aus der Universität Göttingen“. Apie 40 universiteto mokslininkų yra gavę Nobelio premiją.
XVIII a. universitete studijavo 7 studentai iš Lietuvos. Vėliau universitete studijavo: Helmutas Arnašius, Juzefas Vladislavas Bychovecas, Jonas Genys, Antanas Juška, Izabelė Matusevičiūtė, Bronius Povilaitis, Dytrichas Šrioderis, Konrad von Dressler, Jürgen Costede, Klaus Adomeit.
Eduardas Enrikas Jančauskas, Reinhardas Venskus
51°32′31″ š. pl. 09°56′41″ r. ilg. / 51.54194°š. pl. 9.94472°r. ilg.