Janis Medinis latv. Jānis Mediņš | |
---|---|
![]() | |
Janis Medinis | |
Gimė | 1890 m. spalio 9 d. Ryga |
Mirė | 1966 m. kovo 4 d. (75 metai) Stokholmas |
Tėvai | Jūris Medinis |
Veikla | latvių kompozitorius, dirigentas |
Organizacijos | Latvijos konservatorija |
Pareigos | profesorius |
Janis Medinis (latv. Jānis Mediņš, 1890 m. spalio 9 d. Ryga – 1966 m. kovo 4 d. Stokholmas) – latvių kompozitorius, dirigentas.
Tėvas Rusijos imperijos kariuomenės orkestro klarnetininkas Jūris Medinis. Broliai Jazepas Medinis, Jekabas Medinis. 1901–1908 m. studijavo Rygos Emilio Zygerto muzikos instituto fortepijono, smuiko ir violončelės klasėse. 1920–1928 m. Latvijos nacionalinės operos dirigentas. 1928–1944 m. Latvijos radiofono simfoninio orkestro vyr. dirigentas. 1921–1944 m. Latvijos konservatorijos dėstytojas, nuo 1929 m. profesorius. 1944–1948 m. gyveno Vokietijoje, nuo 1948 m. Stokholme, 1965 m. pusę metų Rygoje.
Sukūrė simfoniją (1913 m.), 4 orkestrines siuitas (1922 m., 1927 m., 1934 m., 1938 m.), simfonines poemas „Imanta“ (1924 m.) ir „Mėlynas kalnas“ (Zilais kalns 1927 m.), koncertą fortepijonui ir orkestrui (1928 m.), styginių kvartetą (1946 m.), kūrinių chorui, romansų, instrumentinių miniatiūrų.[1]