Janušas Ivaškevičius (lenk. Janusz Iwaszkiewicz, 1879 m. vasario 16 d. Holčycas prie Slucko – 1944 m. rugpjūčio 6 d. Varšuva) – lenkų istorikas, archyvaras.

Biografija

Studijavo Varšuvos ir Lvovo universitetuose. Simono Aškenazio mokinys. 1906–1918 dirbo Varšuvos priv. gimnazijose, įstaigose, 1918–1930 m. – Senųjų aktų archyve Varšuvoje, 1922–1943 m. su pertraukomis, 1939–1943 m. – slapta – Vilniaus universiteto dėstytojas. Gestapo sušaudytas per Varšuvos sukilimą.

Mokslinė veikla

Tyrimų pagrindinės kryptys – XVIII a. pab.- XIX a. Lietuvos istorija, taip pat Abiejų Tautų Respublikos rytinių žemių privatūs archyvai. Tyrimus skelbė žurnaluose „Biblioteka Warszawska“, „Ateneum Wileńskie“, „Przegląd Wspólczesny“, „Archeion“ ir kituose. Leido J. Lelevelio (1924 m.), H. Klimaševskio (1929 m.), E. Voinitovičiaus (1931 m.), J. U. Nemcevičiaus (1939 m., tiražą sunaikino naciai) ir kitų atsiminimus. Dauguma jo veikalų vertingi ir dėl to, kad juose panaudota dokumentų, kurie vėliau, per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinį karus, buvo sunaikinti ar dingo.^[1]

Bibliografija

• Lietuva 1812 metais (Litwa w roku 1812), Kraków-Warszawa, 1912 m.
• Lietuvos karo nuostolių po 1812 metų registracija ir indemnizacija (Rejestracja i indemnizacja strat wojennych na Litwę po roku 1812), 1917 m.
• 1773–1867 m. pasidalijusių valstybių konfiskuotų žemės valdų sąrašas (Wykaz dóbr ziemskich skonfiskowanych przez rządy zaborcze w 1773–1867.), 1929 m.
• Ignas Žegota Onacevičius – Lietuvos istorikas (Ignacy Żegota Onacewicz- historyk Litwy), išl. 1961 m.

Šaltiniai