| Žanas Žakas Ruso Jean-Jacques Rousseau | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Moriso Kanteno de La Turo portretas, 1753 m. | |
| Gimė | 1712 m. birželio 28 d. Ženeva, Šveicarija |
| Mirė | 1778 m. liepos 2 d. (66 metai) Ermenonvilis, Prancūzija |
| Palaidotas (-a) | Panteonas |
| Sutuoktinis (-ė) | Thérèse Levasseur |
| Veikla | Prancūzų filosofas, rašytojas, politikos teoretikas, švietėjas |
 Vikiteka |
Jean-Jacques Rousseau |
| Parašas | |
| |
Žanas Žakas Ruso (pranc. Jean-Jacques Rousseau; 1712 m. birželio 28 d. – 1778 m. liepos 2 d.) – prancūzų filosofas, rašytojas, politikos teoretikas, švietėjas.[1]
Ž. Ž. Ruso politinės idėjos paskatino Prancūzijos revoliuciją ir socialistinių teorijų vystymąsi, nacionalizmo augimą.
Jaunystėje sutiko Terez Levaser (Thérèse Levasseur), kuri pagimdė 5 jo vaikus (visi atiduoti į našlaičių namus). Rašytojas ją vedė tik sulaukęs 56 metų.
Ž. Ž. Ruso gimė Ženevoje, Šveicarijoje. Jo tėvas – laikrodininkas ir šokių mokytojas. Gimus Ž. Ž. Ruso netrukus mirė jo motina. Vaiku rūpinosi motinos giminės ir tėvas. Nuo vaikystės jis buvo linkęs į klajoklišką gyvenimo būdą: išvaikščiojo Pietų Prancūziją, buvo Italijoje, keitė tikėjimą, kol galiausiai 1754 m. tapo kalvinistu. 1742 m. išvyko į Paryžių, norėdamas Prancūzų akademijoje perskaityti pranešimą ir parodyti, kaip nauju būdu (skaičiais) galima užrašyti melodiją. Gabus muzikai Ž. Ž. Ruso parašė keletą operų, kai kurios (pavyzdžiui, „Kaimo burtininkas“) buvo sėkmingos. Paryžiuje pragyveno perrašinėdamas natas ir dirbdamas muzikos mokytoju. Čia jis susipažino su jaunais filosofais bei mokslininkais – d’Alamberu, de Kondijaku (Condillac), Didro.
Ž. Ž. Ruso drąsiai teigė, jog visi žmonės iš prigimties yra lygūs, todėl neturi būti dviejų socialinių sluoksnių (luomų), prabangaus aukštuomenės ir sunkaus trečiojo luomo gyvenimo. Simpatijas paprastiems žmonėms Ruso patvirtino ne tik žodžiu, bet ir veiksmu. Jis nutarė nebevilkėti prabangių drabužių, atsisakė honorarų, dovanų, pašalpų, pragyveno perrašinėdamas muziką.
1762 m. pasirodžius romanui-traktatui „Emilis, arba Apie auklėjimą“; Paryžiuje kūrinys iš karto buvo viešai pasmerktas, po savaitės tai atsitiko ir Ženevoje. Šiame veikale filosofas teigia, kad auklėjimo tikslas – išsaugoti gamtiškus žmogaus polinkius; aukštuomenę šokiravo Ruso siūlymas, kad kiekvienas žmogus (kad ir kokios kilmės būtų) turi mokėti amato ir pelnyti duoną darbu.
Ž. Ž. Ruso kentėjo nuo hipertenzijos; mirė ryte išėjęs pasivaikščioti. Jis buvo palaidotas Topolių saloje (Île des Peupliers) Ermenonvilyje, tačiau 1794 m. jo palaikai iškilmingai perkelti į Paryžiaus Panteoną.
