Jevgenijus Krupnovas rus. Евгений Игнатьевич Крупнов | |
---|---|
Gimė | 1904 m. kovo 16 d. Mozdokas, Šiaurės Osetija |
Mirė | 1970 m. rugsėjo 29 d. (66 metai) Maskva |
Veikla | rusų archeologas |
Alma mater | Maskvos universitetas |
Žymūs apdovanojimai | |
1963 m. – Lenino premija |
Jevgenijus Krupnovas (rus. Евгений Игнатьевич Крупнов, 1904 m. kovo 16 d. Mozdokas, Šiaurės Osetija – 1970 m. rugsėjo 29 d. Maskva) – rusų archeologas, istorijos mokslų daktaras. Šiaurės Kaukazo tautų archeologijos, etnogenezės, senovės ir viduramžių istorijos tyrėjas.
1930 m. baigė Maskvos universitetą. 1960 m. istorijos mokslų daktaras.
1930-1951 m. dirbo Maskvos istorijos muziejuje. Nuo 1937 m. dirbo ir TSRS mokslų akademijos Archeologijos institute, 1962-1970 m. Neolito ir bronzos amžiaus sektoriaus vadovas, nuo 1964 m. profesorius.
Vykdė archeologijos tyrinėjimus 1946-1949 m. Kabardoje-Balkarijoje, 1957-1962 m. Šiaurės Osetijoje, 1957-1966 m. |Čečėnijoje-Ingušijoje, studijavo Kaukazo tautų folklorą, liaudies meną. Nagrinėjo Kaukazo ir Artimųjų Rytų senovės tautų ryšius, remdamasis 3 tūkstantmečio paminklų tyrimų medžiaga iškėlė hipotezę apie Užkaukazės ir Šiaurės Kaukazo tautų etninį bendrumą, ją aptarė knygoje „Kaukazo seniausioji kultūra ir Kaukazo tautų etninis bendrumas“. Aprašė Kobano kultūros archeologijos paminklus ir išskyrė kultūrai būdingus bruožus. Vienas pirmųjų 1966 m. paskelbė studiją apie Čečėnijos-Ingušijos senovės istoriją.[1]