Kazys Jankauskas | |
---|---|
Gimė | 1906 m. lapkričio 24 d. Šiauliai |
Mirė | 1996 m. gegužės 1 d. (89 metai) Kaunas |
Palaidotas (-a) | Eigulių kapinėse |
Tėvas | Zigmas Jankauskas |
Sutuoktinis (-ė) | Aleksandra Jankauskienė |
Vaikai | Aleksandras, Zigmas |
Veikla | prozininkas, vertėjas, bibliotekininkas |
Alma mater | 1943 m. Vilniaus universitetas |
Kazys Jankauskas (1906 m. lapkričio 24 d. Šiauliuose – 1996 m. gegužės 1 d. Kaune) – Lietuvos prozininkas, vertėjas, bibliotekininkas.
Pirmojo pasaulinio karo metais su tėvais atsidūrė Rostove prie Dono. 1921–1929 m. dirbo geležinkelio darbininku, kelio meistro raštininku, mokėsi Šiaulių suaugusiųjų gimnazijoje. 1929–1943 m. Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. Lietuvos universitetas) ir Vilniaus universitete studijavo rusų kalbą ir literatūrą, lankė Balio Sruogos teatro seminarą. Nuo 1930 m. spausdino prozos kūrinius leidiniuose „Vienybė“, „Diena“, „Lietuvos aidas“, „XX amžius“, „Naujoji Romuva“, „Židinys“ ir kt.
1940–1946 m. mokytojavo Šiaulių mergaičių gimnazijoje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Per Antrąjį pasaulinį karą paskelbė apsakymų apie 1941 m. trėmimus. 1943–1944 m. Šiauliuose sudarė ir išleido almanacho „Varpai“ 2 knygas. 1946–1951 m. Grožinės literatūros leidyklos redakcijos vedėjas. 1951 m. apkaltintas antisovietine veikla, suimtas, nuteistas 25 m. ir išvežtas į lagerius. 1955 m. grįžo į Lietuvą. 1956–1966 m. dirbo bibliotekininku Kauno 13-ojoje vidurinėje mokykloje. Palaidotas Eigulių kapinėse.[1][2]
Romanuose, apysakoje, apsakymuose vaizduojamas inteligentų, geležinkelio darbininkų, tarnautojų gyvenimas. Pagrindinis veikėjas – inteligentas klajūnas, romantikas, gyvenantis be jokio pragmatinio tikslo, pabrėžiami jo emociniai išgyvenimai, doroviniai principai, yra autobiografinių motyvų. Autobiografiniame romane „Ne pirmas kartas“ aprašomas jauno žmogaus tapsmas, taip pat realios asmenybės (Vincas Krėvė, Balys Sruoga, Henrikas Radauskas). Knygoje „Šermukšnis prie ežero“ pasakojami lagerių išgyvenimai, aukštinama religija paremta žmogaus tvirtybė.
Išvertė Antono Čechovo, Maksimo Gorkio ir kitų rašytojų kūrinių.[3][4][5]