Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ledas – kietos būsenos vanduo, mineralas. Žinoma 1 amorfinė ir 10 kristalinių (9 jų yra patvarios) ledo modifikacijų. Žemės sausumoje, vandenyse, atmosferoje <0 °C ir 0,1 MPa slėgyje susidaro I modifikacijos arba gamtinis ledas.

Jei visą Žemėje esantį ledą paskirstytume vienodai, ją aptrauktų 120 m storio kiautas.

Sausumoje susidaręs ledas skirstomas į:

• kalnų ir žemynų ledą (Firnas, Ledynas),
• požeminį arba gruntinį ledą,
• sniego dangą,
• šerkšną,
• ledo apnašas,
• plikledį (lijundrą).

Vandenyse susidaręs ledas skirstomas į:

• upių,
• ežerų,
• dugninį,
• giluminį ledą.

Atmosferos ledas:

• ledo krituliai (snaigės, sniegas, kruša).

Modifikacija

I modifikacijos ledas susideda iš heksagoninės sistemos kristalų. Kristalus sudaro vandens molekulės, susijungusios 4 vandeniliais ryšiais į trimatį sluoksninį karkasą: viena molekulė jungiasi su 3 to paties sluoksnio molekulėmis ir su gretima molekule iš gretimo sluoksnio. Ledo struktūroje yra tuštumų, didesnių už vandens molekulę. Ledui tirpstant, suyra tik dalis vandenilinių ryšių, dėl to 0 °C temperatūroje skystas vanduo turi ledo struktūros liekanų ir nuo jos atitrūkusių vandens molekulių. Pastarosioms patekus į tuštumas, atstumas tarp molekulių sumažėja: dėl to didėja tirpstančio ledo tankis. Šis efektas vyrauja iki 4 °C temperatūros. Plonas ledo sluoksnis yra bespalvis ir skaidrus, storas – žydras. Dėl mažesnio, negu vanduo, tankio (920 kg/m³) gamtinis ledas lieka vandens paviršiuje ir saugo gilesnius vandens telkinius nuo įšalimo iki dugno.

Ledo susidarymas

Ledo susidarymas vandens telkiniuose priklauso nuo klimato, metų laiko, vandens apykaitos. Stovinčio gėlo vandens ledo danga pradeda formuotis, kai paviršiaus temperatūra pasiekia 0 °C (ji yra žemesnė už apatinių vandens sluoksnių temperatūrą); sūraus vandens užšalimo temperatūra priklauso nuo druskų koncentracijos.