Leonas Juozonis | |
---|---|
Leonas Juozonis 2002 m. | |
Gimė | 1922 m. liepos 24 d. Rokiškio apskritis, Pandėlio valsčius, Geniškis |
Mirė | 2015 m. gruodžio 28 d. (93 metai)[1] Kaunas, Lietuva |
Palaidotas (-a) | Romainių kapinėse |
Tėvas | Juozas Juozonis |
Motina | Bronė Kuzavinytė-Juozonienė |
Sutuoktinis (-ė) | Liucija Sereikaitė-Juozonienė |
Veikla | tautodailininkas |
Žymūs apdovanojimai | |
Leonas Juozonis (1922 m. liepos 24 d. Rokiškio apskr., Pandėlio valsč., Geniškio II vienk. – 2015 m. gruodžio 28 d. Kaune) – Lietuvos tautodailininkas, kraštotyros žymūnas, 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos garbės narys.
1932–1940 m. mokėsi Rokiškio gimnazijoje. 1940 m. atvyko į Kauną, studijavo universitete architektūrą, bet penktame semestre dėl karo studijas nutraukė. Slapstydamasis išvengė tremties. Po 1950 m. įsidarbino į Kauno žemprojektą projektuotoju ir ten dirbo 32-ejus metus – iki pensijos. Nuo 1952 m. Kauno profsąjungų rūmuose 25 metus lankė vaizduojamojo meno studiją.
L. Juozonio sutuoktinė – mokslininkė Liucija Sereikaitė-Juozonienė.
Sovietinės okupacijos metais slapta ar pusiau slapta kūrė, statė arba atstatė paminklus (daugiausiai medinius), koplytstulpius, stogastulpius, skirtus Lietuvos garsiems žmonėms. Statė juos dažniausiai neatsiklausdamas valdžios arba apeidamas jos trukdymus. Taip pat įvairia technika (aliejumi, akvarele, pastele, tempera, šilkografija) kūrė paveikslus, karikatūras, draugiškus šaržus, dalyvavo arba rengė parodas, iliustravo knygas. L. Juozonis prisidėjo prie Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos atsikūrimo, vadovavo Kauno sėlių klubui. Buvo aktyvus Lietuvos kraštotyros, Lietuvai pagražinti draugijų, šachmatininkų klubo narys.
Nepriklausomybės metais L. Juozonis daug ąžuolinių paminklų sukūrė ir pastatė partizanams, žuvusiems už tėvynę. Tarp jų:
Kiti darbai: