Liepys, lėpis – tradicinėje žemaičių sodyboje, ties trobos įėjimu suformuota erdvi pastogė. Šioje erdvėje, kuri Žemaitijoje vadinta lėpiu (liepiu), vasaros metu stovėjo stalas, buvo valgoma, dirbami darbai.^[1] Lėpis – plati pastogė prie namo.^[2] Įėjimas į numą turi gale dengtą verandą, vadinamą lėpiu. Lėpis vasarą buvo smagiausia numo dalis.^[2]

Žemaičių numui buvo būdingos plačios stogo užlaidos, kur laikyti įvairūs ūkio daiktai, kartais pastogėse įrengiamos nedidelės patalpos, belangiai sandėliukai. Be pagrindinės patalpos, prie įėjimo (šalia liepio) atitverta nedidelė kamarėlė – šeimininkų miegamasis. Priešingame nuo liepio pastato gale buvo atidalytas numogalis, skirtas laikyti gyvuliams.

Šis straipsnis apie statybas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Ž • A • R Lietuvių liaudies architektūra Gyvenamieji namai gryčia · numas · pirkia · rūmas · stuba  · troba Ūkiniai statiniai daržinė  · diendaržis  · išvietė  · jauja · klėtis  · klojimas  · kluonas  · ledainė  · pirtis  · svirnas  · šulinys  · tvartas  · vežiminė Patalpos ir detalės alkieriukas · asla · čiukuras · gonkos  · kamara  · kamaraitė · kaminas  · krikštasuolė  · langinės · lėkis  · liepys  · lunginė · numogalis  · prieklėtis  · priemenė  · priešinė  · seklyčia  · vėjalentė  ·