Michaelis Endė (vok. Michael Ende; 1929 m. lapkričio 22 d. Garmiš-Partenkirchene, Vokietijoje – 1995 m. rugpjūčio 28 d. netoli Štutgarto) – vokiečių rašytojas.
Gyvenimas ir kūryba
Michaelis Endė gimė dailininko siurrelisto Edgaro Endės šeimoje. Vaikystę praleido Miunchene. 1945 m. buvo pašauktas į kariuomenę, tačiau iš jos dezertyravo. Mokėsi gimnazijoje, paskutiniais mokslo metais persikėlė į Štutgartą.
Nuo 1948 iki 1950 m. lankė Oto Falkenbergo mokyklą Miunchene, vėliau buvo pakviestas į Šlėzvigo-Holšteino žemės teatrą Rendsburge. Grįžęs į Miuncheną, rašė skečus ir šansonus kabaretams. Nuo 1954 iki 1962 m. dirbo kino kritiku Bavarijos radijuje. Be teatrinės veiklos, Michaelis Endė parašė knygą „Džimas Knofas ir mašininstas Lukas“, davusią pradžią literatūrinei karjerai. Knyga išpopuliarėjo, buvo išversta užsienio kalbomis, apdovanota Vokietijos vaikų knygos premija.
1970 m. M. Endė su žmona aktore Ingeborga Holfman persikėlė į Romos priemestį ir tapo laisvu rašytoju. Už kitą knygą „Momo“, autorius gavo Vokietijos jaunimo knygos premiją. Mirus žmonai, Endė 1985 m. sugrįžo į Miuncheną, o 1989 m. vedė Mariką Sato, kuri „Begalinę istoriją“ išvertė į japonų kalbą.
Be kitų kūrinių – apsakymų, eilėraščių, pjesių ir operų – Michaelio Endės apsakymų rinkiniai „Veidrodis veidrodyje. Labirintas" sulaukė didelio dėmesio. Kaip rašytojas savęs nelaikė vaikiškų knygų autoriumi: „Aš rašau ne vaikams, man labiau rūpi poezijos galimybės. Jei būčiau dailininkas, tapyčiau kaip Šagalas“.
Vikiteka
