Mykolas Sluckis
Gimė	1928 m. spalio 20 d. Panevėžys
Mirė	2013 m. vasario 25 d. (84 metai) Vilnius
Tautybė	žydas
Veikla	Lietuvos rašytojas
Alma mater	Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai
Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius

Mykolas Sluckis (1928 m. spalio 20 d. Panevėžyje – 2013 m. vasario 25 d. Vilniuje) – lietuvių prozininkas.

Biografija

Gimė Panevėžio žydų šeimoje. Prasidėjus TSRS-Vokietijos karui, buvo pionierių stovykloje Palangoje, iš čia, kilus vokiečių-sovietų karui, evakuotas į TSRS gilumą, gyveno vaikų namuose.

Pirmoji M. Sluckio knyga „Aš vėl matau vėliavą“ pasirodė 1948 m., pirmasis romanas „Geri namai“ – 1955 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1949 m. 1951 m. baigė rusų filologijos studijas Vilniaus universitete. 1950–1951 m. redagavo žurnalą „Žvaigždutė“, 1952–1954 m. Rašytojų sąjungos prozos konsultantas, 1954–1959 m. – valdybos sekretorius. Vėliau atsidėjo rašytojo darbui.

Ankstyvaisiais kūrybos metais išleido mažosios prozos rinkinius vaikams, vėliau išgarsėjo prozos kūriniais, apsakymų ir novelių rinkiniais. Jo kūrybai būdingas lyrizmas, impresionistinė pasakojimo maniera, gili veikėjų psichologinė analizė, vidinio monologo įtaiga.

M. Sluckio kūriniai išversti į 14 užsienio kalbų. Pagal jo scenarijų 1966 m. LKS sukurtas meninis filmas „Laiptai į dangų“ (rež. Raimondas Vabalas).

1965 m. kartu su E. Mieželaičiu lydėjo Ž. P. Sartrą jo kelionės po Lietuvą metu.

Kūryba

• Apšviestas langas. – Valstybinė grožinės literatūros leidykla (VGLL), 1949.
• Būsimasis kapitonas: apsakymai. – VGLL, 1950.
• Adomėlis sargybinis: apsakymai. – VGLL, 1953.
• Kaip sudužo saulė: vaikystės dienų novelės. – VGLL, 1957.
• Milžinai nenorėjo karaliais būti. – VGLL, 1958.
• Sunkiausias menas: literatūrinės pastabos. – VGLL, 1960.
• Geriau mums nesusitikti: novelės. – VGLL, 1961.
• Ko seneliai juokiasi. – VGLL, 1961.
• Ačiū šelmiui akmenėliui: pasakos. – VGLL, 1963.
• Išdaigos ir likimai: apsakymai. – Vaga, 1964.
• Stebuklingoji rašalinė: apysaka apie nepaprastus Pagrandėlio ir Liepiniuko žygius bei apmąstymus. – Vaga, 1965.
• Ugnelis, septynių nugalėtojas. – Vaga, 1965.
• Žingsniai: novelių rinktinė. – Vaga, 1965.
• Aš vėl matau vėliavą: rinktiniai apsakymai vaikams. – Vaga, 1966.
• Kaip broliai ėjo vėjui tarnauti. – Vaga, 1966.
• Geležinnagė: pasaka. – Vaga, 1968.
• Skrido bitė vakarienės: pasakos. – Vaga, 1969.
• Laiptai į dangų: romanas. – Vaga, 1963.
• Merginų sekmadienis: apsakymai ir apysakos. – Vaga, 1971.
• Laiškanešys neturi mirti: apysaka-pasaka. – Vaga, 1973.
• Adomo obuolys: romanas. – Vaga, 1966.
• Uostas mano – neramus: romanas. – 1974.
• Ar tavo šuo nepasiutęs: 2-jų dalių pjesė su prologu ir epilogu. – 1974.
• Svetimos aistros: apysaka. – 1975.
• Saulė vakarop: romanas. – Vaga, 1976.
• Gandro batai: pasakos. – Vaga, 1978.
• Kelionė į kalnus ir atgal: romanas. – Vaga, 1981.
• Geri namai: romanas. – Vyturys, 1986.
• Medžliepis: romanas. – Vaga, 1986.
• Gražuolės sugrįžimas: apysakos ir apsakymai. – Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla (LRSL), 1998.
• Išsipildymas ne pagal Joaną: romanas ir šešios novelės. – LRSL, 2003.
• Su skrybėle Kurfiurstendame: apsakymai. – Vaga, 2004.
• Mėnulio šypsenos: pasakos. – Vaga, 2005.^[1]

Apdovanojimai

• 1966 m. – Lietuvos TSR valstybinė premija už apsakymų rinktinę „Žingsniai“.
• 1972 m. – Žemaitės literatūrinė premija už knygą „Merginų sekmadienis“.
• 1976 m. – Lietuvos komjaunimo premija už vaikų apsakymų rinktinę „Aš vėl matau vėliavą“.
• 1984 m. – Lietuvos TSR liaudies rašytojas
• 1987 m. – Petro Cvirkos premija už knygą „Medžliepis“.
• 2004 m. – Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius.

Nuorodos

• Mirė rašytojas Mykolas Sluckis DELFI
• Cenzūra – nelemtis rašytojams, kultūros komercializacija taip pat – ne pyragaiM.Sluckio interviu
• Rašytojo M. Sluckio talentą gniuždė laiko smagračiai Archyvuota kopija 2014-03-08 iš Wayback Machine projekto.Lrytas

Šaltiniai