Corvus cornix | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Pilkoji varna | ||||||||||||||
Pilkųjų varnų populiacijai pavojus negresia | ||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||
Corvus cornix Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||
Pilkosios varnos paplitimo arealas | ||||||||||||||
Per Europą perbrėžta balta juosta, yra juodųjų varnų (Corvus corone) ir pilkųjų varnų (Corvus cornix) paplitimo kontaktų riba, kur neretai abi rūšys kryžminasi |
Pilkoji varna (Corvus cornix) – varninių (Corvidae) šeimos, varnų (Corvus) genties paukščių rūšis. Lietuvoje nuo seno vadinama tiesiog varna.
Neretai pilkoji varna laikoma juodosios varnos (Corvus corone) porūšių, ir tuomet jos mokslinis pavadinimas Corvus corone cornix. Ten kur yra jų paplitimo arealų kontaktų zonos, dažnai juodosios ir pilkosios varnos tarpusavyje poruojasi ir susilaukia palikuonių.
Savaime išplitę dideliame areale: tai Vidurio, šiaurės, rytų Europoje, Škotijoje, Airijoje, Apeninų ir Balkanų pusiasaliuose, Kaukaze, Mažojoje Azijoje, Artimųjų Rytų šiaurinėje dalyje, Vidurinės Azijos vakarinėje dalyje, Vakarų Sibire, Egipte apie Nilo deltą.
Lietuvoje tai gana dažnas, įprastas paukštis, kurioje paplitęs Corvus cornix cornix porūšis.
Pilkoji varna – paukštis, savo gyvenimą glaudžiai siejantis su žmonių aplinka.
Kūnas juodai pilkos spalvos, patino ir patelės galva, gerklė, pagurklis, uodega ir sparnai juodi. Kita kūno dalis pilka. Snapas ir kojos juosvi. Jauniklių apdaras blankesnis. Kūno ilgis 44-54 cm, išskleistų abiejų sparnų tarpugalių atstumas 84-100 cm, kūno masė 396–675 gramų[1][2].
Pilkoji varna gana apdairus, atsargus, protingas paukštis. Ištikus pavojui, pakelia didžiulį triukšmą. Kranksi „kaar“. Kovo mėn. pradeda krauti lizdą. Dažnai jį suka aukštai medyje, 5–25 m aukštyje. Lizdą stato abu porelės nariai iš įvairių medžių šakų, žolių, samanų, stiebų, vidų iškloja minkštesne medžiaga – vilna, plunksnomis, sausa žole, popieriaus skiautėmis ir kt. Kovo-balandžio mėnesiais deda 2–6 kiaušinius, kurie žalsvai melsvi, išmarginti juosvais ar rusvais taškeliais, dėmelėmis, brūkšneliais. Peri tik patelė 17–21 dieną. Jaunikliai lizdą palieka po 31–32 d., dažnai dar silpnai skraidydami.
Jų padarytuose lizduose apsigyvena sakalai, mažieji apuokai bei kiti paukščiai.
Minta įvairiu maistu – bet daugiausia įvairiais vabzdžiais, peliniais graužikais, paukščių kiaušiniais, paukščių jaunikliais, o žiemą lesa įvairias maisto atliekas, dvėselieną.
Patikimai aiškios informacijos apie pilkųjų varnų amžių iki šiol beveik nėra. Pavyzdžiui priklausomai nuo internetinio šaltinio, jų amžius be smulkesnių paaiškinimų užrašomas skirtingas. Nors amžius priklauso nuo keleto faktų – natūrali mirtis, varnų medžioklė, tapo kito gyvūno auka, įkliuvo į suspiestus spastus ir tt. Paprastai, gyvūnai ilgiausiai gyvena žmonių laikomi nelaisvėje. Interneto svetainė savo puslapiuose išimtinai rašanti apie žmonių ir gyvūnų mirtis ir amžių, teigia, kad pilkosios varnos išgyvena 17 metų[3]. JK BTO ornitologijos svetainėje rašoma, kad lizde sužieduota pilkoji varna po 10 metų ir 5 dienų negyva rasta spąstuose. Palyginimui, pilkąjai varnai genetiškai labai artima juodoji varna pirmaisiais gyvenimo metais sužieduota, yra išgyvenusi 20 metų 10 mėnesių ir 7 dienas[4].
Lietuvoje pilkosios varnos medžiojamos nuo liepos 1 d. iki kovo 1 d., bet jų medžioklė nepopuliari.
Išskiriami 4 porūšiai: