| Rokas Flikas | |
|---|---|
| Gimė | 1936 m. rugpjūčio 16 d. Veisiejai, Seinų apskritis |
| Mirė | 2023 m. vasario 26 d. (86 metai) Klaipėda |
| Tėvai | Juozas Liaukonis, Berta Flick |
| Sutuoktinis (-ė) | Regina Arbačiauskaitė |
| Vaikai | Karl, Agnes |
| Veikla | ekonomistas, rašytojas |
| Išsilavinimas | habilituotas socialinių mokslų daktaras, profesorius |
| Alma mater | 1966 m. Vilniaus universitetas |
Rokas Flikas (vok. Rokas Flick, iki 1989 m. Rokas Alvydas Liaukonis, 1936 m. rugpjūčio 16 d. Veisiejuose, Seinų apskrityje – 2023 m. vasario 26 d. Klaipėdoje[1][2]) – Lietuvos ekonomistas, rašytojas.
Nuo 1945 m. gyveno Šilutėje, kur 1954 m. kur baigė Šilutės 1-ąją vidurinę mokyklą. 1959 m. Vilniaus universitete baigė archeologiją, 1966 m. – pramonės ekonomiką. 1970–1974 m. Maskvos I. Gubkino naftos ir dujų pramonės instituto aspirantas. 1975 m. šiame institute apgynė disertaciją „Pabaltijo respublikų miestų dujofikavimo sistemų optimizavimo ekonominis efektyvumas“, ekonomikos mokslų kandidatas. 1984 m. ten pat apgynė disertaciją „Miesto dujų tiekimų sistemų optimizavimas tikimybinio neapibrėžtumo sąlygomis“,[3] ekonomikos mokslų daktaras.
1961–1966 m. dirbo Vyriausiojoje buitinio gyventojų aptarnavimo valdyboje prie Lietuvos Ministrų Tarybos. 1966–1969 m. Komunalinio ūkio ministerijos Vyriausiosios gazifikacijos valdybos viršininko pavaduotojas, 1969–1986 m. Dujinių įrenginių derinimo ir dujofikacijos orgtechnikos valdybos viršininkas. 1986–1990 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto dėstytojas; nuo 1987 m. profesorius. 1990–1991 m. energetikos ministro pavaduotojas, LR Vyriausybės patvirtintos Nacionalinės energijos ir efektyvumo didinimo programos vienas iš autorių, Organizacinės koordinacinės komisijos pirmininkas 1991 metais. Nuo 1995 m. R. Fliko konsultacinės–prekybinės firmos (Klaipėda) savininkas ir vadovas. Nuo 2009 m. Lietuvos taikomųjų mokslų akademijos narys.
Mokslinės veiklos pagrindinės sritys – dujofikacija, dujų pramonė. Yra trijų monografijų, 17 mokslinių techninių apžvalgų (brošiūrų) autorius. Paskelbė daugiau kaip 50 straipsnių, išspausdintų TSRS mokslų akademijos Sibiro moksliniuose darbuose, Saratovo GIPRONIIGaz leidinyje; Tarybų Sąjungos Visasąjunginiuose mokslinio tyrimo institutuose, Vilniaus inžinerinio statybos instituto leidžiamuose darbuose ir kitur.
Buvo vyriausias iš aštuonių šeimos vaikų. R. Fliko motina, Berta Flick, buvo tikra vokietė, kilusi iš zalcburgiečių emigrantų Rytų Prūsijoje, o tėvas – lietuvis, todėl iki 1989 m. nešiojo jo pavardę. Mirus tėvui, iš pagarbos motinai ir jos prašymu išsaugoti giminės medį pasikeitė pavardę. Laiko save Lietuvos vokiečiu.[4][5] Žmona – aktorė Regina Arbačiauskaitė (nuo 1995 m.). Poros vaikai – sūnus Karl Flick ir duktė Agnes Flick.
Nuo 2014 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys.[6] Rašytojo kūrybos šerdis – Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto temos.
Parašė vienaveiksmę istorinę dramą – monologą apie garsias Lietuvos moteris „Ištiesk pagalbos ranką man“, 2008 m.[7]; autobiografinę apybraižą „Atrastoji žemė“ 2008 m.; romaną „Šiaurės Sachara: romanas apie pamirštąją Kuršių Neriją“ 2010 m.; romaną „Paskutinis traukinys“ 2012 m.
Ketvirtajame 2009–2012 metų literatūrinio rudens „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…2012“ [8] konkurse rašytojui Rokui Flikui už romanus „Šiaurės Sachara“ ir „Paskutinis traukinys“ įteikta Prozos nominacija. 2014 m. išleistas romanas „Emma, pastoriaus duktė“. Tai keturių kartų istorija, kupina dramatiškų įvykių, likimus kreipiančių dažnai labai netikėta linkme. 2015 m. paskirta Ievos Simonaitytės premija už romaną „Emma, pastoriaus duktė“.