Sausio 16 yra 16-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 349 dienos (keliamaisiais metais – 350 m.).

Informacija

Vardadieniai

Honoratas – Jovaras – Leikantas – Leimantas – Leimantė – Marcelijus (Marcelinas, Marcelis, Marcijonas, Marcys) – Marcelina (Marcelė, Marcė) – Marčius – Norgailas – Norgailė – Norgeda – Norgedas – Norgėlė – Norgilas – Utenis

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1919 – įkurta Valstybės kontrolės įstaiga, turėjusi kontroliuoti valstybės pajamas, išlaidas, turtą bei skolas;
• 1925 – Lietuvoje priimtas pirmasis „Akcinių bendrovių įstatymas“;
• 1941 – įkurta Lietuvos TSR mokslų akademija;
• 1991 – Vilniuje buvo laidojamos Sausio 13-osios įvykių aukos;
• 1991 – Sankt Peterburge paskelbta gedulo diena žuvusių prie Vilniaus televizijos bokšto atminimui;
• 1992 – Lietuva priimta į Pasaulio sveikatos organizaciją;
• 2002 – Vašingtone Prezidentas Valdas Adamkus susitiko JAV prezidentu Džordžu V. Bušu (Georhe W. Bush);
• 2003 – Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pradėjo leisti žurnalą „Olimpinė panorama“;
• 2009 – Prie Seimo vykęs mitingas, kuriame protestuota prieš valdžios taupymo planus, baigėsi kruvinomis riaušėmis – policija naudojo ašarines dujas ir gumines kulkas, sužeista apie 30 žmonių.^[1]

Gimimo dienos

• 1883 m. – Elena Baronienė-Laumianskaitė-Laužikaitė, pedagogė, visuomenės veikėja, viena labiausiai apsišvietusių XX a. pradžios lietuvių moterų (m. 1961 m.).
• 1891 m. – Juozas Breiva, kunigas, Bažnyčios ir kultūros veikėjas, švietėjas ir lietuvybės ugdytojas, Kirdeikių parapijos steigėjas ir bažnyčios statytojas^[2] (m. 1940 m.).
• 1897 m. – Kazys Juršys, aktorius (m. 1967 m.).
• 1904 m. – Juozas Jurkūnas, Lietuvos teisininkas, teisės daktaras, visuomenės veikėjas, vienas buriavimo sporto Lietuvoje pradininkų (m. 1973 m.).
• 1910 m. – Petras Zulonas, lietuvių aktorius (m. 1982 m.).
• 1913 m. – Vaclovas Germanas, Lietuvos istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
• 1915 m. – Algirdas Petrulis, Lietuvos dailininkas tapytojas (m. 2010 m.).
• 1916 m. – Juozas Ąžuolaitis, vargonininkas, chorvedys, visuomenės veikėjas (m. 1966 m.).
• 1917 m.:
  • Leonas Kaulinis, muzikos mokytojas ir chorvedys (m. 1987 m.).
  • Vladas Česas, Lietuvos dainininkas (tenoras) (m. 2008 m.).
• 1918 m. – Jonas Kiauleikis, Lietuvos gydytojas endokrinologas, medicinos mokslų kandidatas (m. 1990 m.).
• 1928 m.:
  • Galina Baužytė-Čepinskienė, Lietuvos vertėja, literatūros tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė.
  • Liubomiras Kulviecas, Lietuvos fizikas, mokslo istorikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 1995 m.).
  • Vytautas Urbonavičius, choro dirigentas ir pedagogas (m. 1991 m.).
• 1929 m.:
  • Artiomas Inozemcevas, Lietuvos aktorius, režisierius (m. 2001 m.).
  • Elena Morkūnienė, Lietuvos choreografė, humanitarinių mokslų daktarė (m. 2001 m.).
• 1932 m.:
  • Stasys Budrys, Lietuvos dailėtyrininkas (m. 1970 m.).
  • Vladas Pavilonis, teisėtyrininkas penalistas, Vilniaus universiteto profesorius, LR Konstitucinio Teismo teisėjas, teismo pirmininkas (1999–2002 m.).
• 1935 m. – Leonas Katkevičius, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, technologijos mokslų daktaras.
• 1937 m. – Igoris Ivanovas, Lietuvos ir Rusijos scenografas, tapytojas.
• 1938 m. – Stasys Skrodenis, Lietuvos kalbininkas, tautosakininkas, vertėjas.
• 1940 m. – Albina Pugžlienė-Rainytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1941 m. – Valentinas Kadūnas, Lietuvos geologas, geochemikas, fizinių mokslų daktaras.
• 1942 m. – Algis Povilas Kasperavičius, Lietuvos istorikas (m. 2022 m.).
• 1943 m. – Romualdas Grabštas, muzikas, dirigentas, „Kauno bigbendo“, vienintelio profesionalaus Lietuvoje džiazo orkestro, įkūrėjas ir ilgametis jo meno vadovas (m. 2009 m.).
• 1947 m. – Petras Tranauskas, gydytojas, Lietuvos ir Utenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1948 m. – Algis Povilas Kasperavičius, Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1949 m. – Vladas Bagdonas, Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius, režisierius, dainininkas.
• 1950 m. – Tadeušas Mickevičius, Lietuvos ir Šalčininkų rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1954 m. – Jūratė Mykolaitytė, Lietuvos tapytoja.
• 1960 m. – Vytas Lastovka, verslininkas, viešbučio Druskininkuose savininkas.
• 1965 m.:
  • Jordanas Kenstavičius, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Jolanta Vymerytė, Lietuvos choreografė, baleto pedagogė (m. 2022 m.).
• 1966 m. – Aida Šimkaitienė, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1973 m. – Paulius Sanguška, vienintelis likęs gyvas Gediminaičių dinastijos atšakos atstovas.
• 1985 m. – Gintaras Januševičius, lietuvių pianistas, konkursų laureatas, aktyviai koncertuojantis Europoje ir už jos ribų.
• 1986 m. – Andrius Arlauskas, Lietuvos futbolo žaidėjas, nuo 2005 m. žaidžiantis FK „Ekrano“ komandoje. Jo ūgis yra 173 cm, o svoris 68 kg. 2003 m. žaidė už Lietuvos U-19 rinktinę rungtynėse su San Marino, Albanijos, Olandijos U-19 rinktinėmis.

Mirtys

• 1958 m. – Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė, pirmoji profesionali lietuvių aktorė, režisierė, visuomenės ir kultūros veikėja, užaugino ir išauklėjo daugiau kaip šimtą našlaičių ir beglobių vaikų (g. 1874 m.).
• 1969 m. – Petras Klimas, Lietuvos teisininkas, istorikas, publicistas, redaktorius, diplomatas, užsienio reikalų ministras, signataras (g. 1891 m.).
• 1970 m. – Vaclovas Alksninis, Lietuvos kariuomenės karininkas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1902 m.).
• 1977 m. – Natalija Likevičienė, Lietuvos zoologė, biologijos mokslų kandidatė (g. 1910 m.).
• 1979 m. – Kazys Ališauskas, Lietuvos karininkas, pulkininkas leitenantas, istorikas (g. 1898 m.).
• 1991 m. – Petras Seibutis, vargonininkas ir chorvedys (g. 1898 m.).
• 1994 m.:
  • Elena Milda Kaminskienė, Lietuvos restauratorė (g. 1933 m.).
  • Gediminas Adomaitis, literatūros tyrinėtojas (g. 1925 m.).
• 1998 m. – Alina Grinienė-Miliušytė, Lietuvos pedagogė, visuomenės veikėja (g. 1916 m.).
• 2003 m. – Tomas Kairiūkštis, Lietuvos gydytojas patologas fiziologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.^[3] (g. 1925 m.).
• 2008 m. – Vladas Žalnerauskas, inžinierius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1941 m.).
• 2015 m. – Algimantas Vincas Kajackas, Lietuvos kunigas, teologijos daktaras nuo 1994 m. (g. 1932 m.).
• 2020 m. – Aldona Ona Kalitytė, Lietuvos restauratorė, pirmoji profesionali sienų tapybos restauratorė (g. 1927 m.).
• 2022 m. – Ramūnas Kasparavičius, Lietuvos poetas, rašytojas (g. 1948 m.).^[4]
• 2023 m. – Vladas Česiūnas, Lietuvos irkluotojas, treneris (g. 1940 m.).^[5]

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 27 m. pr. m. e. – Romos Senatas Oktavianui Cezariui suteikė Augusto titulą;
• 929 – Kordobos emyras Abd ar-Rachmanas III priėmė kalifo titulą ir paskelbė Kordobą nepriklausomu kalifatu;
• 1412 – Medičių šeima tapo oficialiais popiežiaus bankininkais;
• 1547 – Rusijos pirmuoju caru karūnuotas Ivanas IV Rūstusis. Jis įdiegė nemažai reformų, tačiau į istoriją įėjo kaip despotas, kurio valdymo metais buvo susidorota su daugiau kaip 3 tūkst. oponentų;
• 1724 – caras Petras I uždraudė santuoką per prievartą;
• 1809 – sero Džono Moro (John Moore) vadovaujama Didžiosios Britanijos armija Korunos mūšyje įveikė didesnes Prancūzijos pajėgas, tačiau pats Dž. Moras žuvo kovos lauke;
• 1920 – JAV įsigaliojo „sausasis įstatymas“ – čia uždrausta prekiauti ir gaminti alkoholį;
• 1920 – Paryžiuje be JAV delegacijos įvyko pirmasis Tautų Sąjungos Tarybos posėdis;
• 1944 – JAV generolas Dvaitas Eizenhaueris (Dwight Eisenhower) buvo paskirtas vyriausiuoju sąjungininkų ekspedicinio korpuso vadu. Jam pavesta rengtis antrojo fronto Vakarų Europoje atidarymui;
• 1947 – Prancūzijos prezidentu, pirmuoju ketvirtosios respublikos prezidentu, išrinktas Vincentas Oriolas (Vincent Auriol);
• 1963 – Nikita Chruščiovas paskelbė, kad SSRS turi 100-o megatonų vandenilinę bombą;
• 1963 – pirmą karta tarptautiniu reisu skrendantį lėktuvą pilotavo moteris – anglė Ivona Poup;
• 1969 – protestuodamas prieš sovietų invaziją į Čekoslovakiją, Prahoje viešai susidegino studentas Janas Palachas;
• 1969 – kosmose susijungė sovietų laivai „Sojuz-4“ ir „Sojuz-5“ – tokia operacija kosmose buvo atlikta pirmą kartą;
• 1979 – ajatola Chomeinis (Khomeini) privertė Irano šachą išvykti į Egiptą;
• 1980 – Jungtinės Karalystės Vyriausybė paskelbė atnaujinanti diplomatinius santykius su Kinija, kurie buvo nutraukti 1976 m.;
• 1992 – po 27 metų emigracijos Prancūzijoje į Alžyrą sugrįžo ir penkių narių prezidentinės tarybos vadovu prisaikdintas buvęs disidentas Mohamedas Budiafas (Mohamed Boudiaf);
• 1992 – Salvadoro vyriausybė ir sukilėliai Meksike pasirašė Chapultepec Taikos Susitarimą, nutraukusį 12-os metų trukmės pilietinį karą, kurio metu žuvo mažiausiai 75 000-iai žmonių;
• 1998 – Vašingtone Baltijos valstybės pasirašė Partnerystės chartiją su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. 2004 m. trys Baltijos šalys tapo NATO narėmis;
• 2001 – Kongo prezidentą Laurent-Désiré Kabila nužudė jo paties asmens sargybiniai;
• 2002 – Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba vienbalsiai įvedė sankcijas „Al Qaeda“ tinklui ir Afganistane arba už jo ribų išsibarsčiusiems Talibano judėjimo likučiams;
• 2003 – JAV daugkartinio naudojimo erdvėlaivis „Columbia“ pakilo į savo paskutinį skrydį. Erdvėlaiviui vasario 1 d. leidžiantis ir pasinėrus į atmosferą, jis subyrėjo į gabalus. Žuvo visi septyni astronautai.

Gimimo dienos

• 1749 m. – Vitorijas Alfjeris, italų poetas, žymiausias klasicistinės italų tragedijos kūrėjas grafas, kuris parašė 19 tragedijų meilės, šeimos ir politinių kovų temomis^[6] (m. 1803 m.).
• 1853 m. – Andrė Mišelinas, prancūzų padangų gamintojas, kuris kartu su broliu Eduaru (Edouard), įkūrė „Michelin Tyre Company“^[7] (m. 1931 m.).
• 1894 m. – Valdis Kalnruozė, latvių tapytojas (m. 1993 m.).
• 1901 m. – Fulgencio Batista y Zaldivar, Kubos vadovas, politinis veikėjas, diktatorius, generolas (m. 1973 m.).
• 1909 m. – Clement Greenberg, įtakingas JAV kritikas, susijęs su abstraktaus meno judėjimu JAV, ypatingai daug rašęs apie abstraktųjį ekspresionizmą ir palaikęs glaudžius ryšius su šios srovės tapytoju Jackson Pollock (m. 1994 m.).
• 1910 m. – Walther Schellenberg, vyriausias SD (vok. Sicherheitsdienst) specialiosios tarnybos ir kontražvalgybos vadovas (m. 1952 m.).
• 1931 m. – Johanas Rau, Vokietijos politinis veikėjas, 1999–2004 m. šalies prezidentas (m. 2006 m.).
• 1934 m. – Vasilijus Lanovojus, Rusijos aktorius (m. 2021 m.).
• 1940 m. – Francas Miunteferingas, Vokietijos politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1948 m. – Aleksandras Nazarenka, Rusijos istorikas, filologas (m. 2022 m.).
• 1957 m. – Jurijs Andrejevs, Latvijos futbolo treneris, buvęs Latvijos rinktinės vyriausiasis treneris.
• 1958 m. – Andris Škėlė, Latvijos politikas. Nuo 1995 m. gruodžio 21 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d. ir nuo 1999 m. liepos 16 d. iki 2000 m. gegužės 5 d. jis buvo Latvijos Ministras pirmininkas.
• 1974 m. – Katherine Ann Moss, Anglijos supermodelis ir drabužių dizainerė, kurianti liniją Topshopui. Ji yra pasirodžiusi ant daugiau nei 300 žurnalų viršelių.
• 1975 m. – Marc Anthony Jackson, JAV krepšininkas, nuo 2007 metų rungtyniaujantis Pirėjo Olympiacos Graikijos klube.
• 1979 m. – Aaliyah Dana Haughton, JAV R&B atlikėja ir aktorė (m. 2001 m.).
• 1980 m.:
  • José Alberto Pujols Alcántara, Dominikos beisbolo žaidėjas^[8].
  • Michelle Wild, vengrų aktorė^[9].
  • Seidu Keita, futbolininkas, Malio rinktinės ir FC Barcelona klubo saugas.
• 1982 m. – Tuncay Şanlı, futbolininkas, Turkijos rinktinės ir Stoke City klubo puolėjas.
• 1983 m.:
  • Andrijus Rusolas, futbolininkas, Ukrainos rinktinės ir Dnipro Dnipropetrovsk klubo gynėjas.
  • Andris Ērglis, latvių dainininkas ir muzikantas.
  • Emanuel Pogatetz, futbolininkas, Austrijos rinktinės ir Vokietijos SV Hannover 96 klubo gynėjas.
• 1986 m. – Paula Pareto, Argentinos dziudo imtynininkė. 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalį kategorijoje iki 48 kg. 2007 m. Panamerikos žaidynėse užėmė 5 vietą.
• 1987 m. – Jake Epstein, kanadiečių aktorius^[10].
• 1988 m. – Niklasas Bentneris, Danijos futbolininkas (puolėjas), žaidžiantis Londono „Arsenal“ klube ir Danijos futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė 2010-ųjų Pasaulio futbolo čempionato atrankoje, kur įmušęs tris įvarčius padėjo savo rinktinei patekti į Pasaulio futbolo čempionatą.

Mirtys

• 1710 m. – Higashiyama, 113 Japonijos kaizeris^[11] (g. 1675 m.).
• 1794 m. – Edvardas Gibonas, anglų istorikas ir veikalo „Romos imperijos smukimo ir žlugimo istorija“ autorius^[12] (g. 1737 m.).
• 1891 m. – Leo Delibas, prancūzų kompozitorius, Prancūzijos instituto narys (g. 1836 m.).
• 1919 m. – Roza Liuksemburg, Lenkijos ir Vokietijos kairiojo sparno politinė veikėja, marksizmo teoretikė (g. 1871 m.).
• 1957 m. – Arturas Toskaninis, „La Scala“ ir „Metropolitan“ operos teatrų bei NBC simfoninio orkestro dirigentas^[13] (g. 1867 m.).
• 1967 m. – Ivanas Meščianinovas, rusų kalbininkas, archeologas (g. 1883 m.).
• 2021 m. – Filas Spektoras, amerikiečių garso įrašų prodiuseris, išgarsėjęs 1960-aisiais (g. 1940 m.).^[14]
• 2022 m. – Karmela Koren, Izraelio dainininkė ir aktorė (g. 1938 m.).^[15]
• 2023 m. – Džina Lolobridžida, viena žinomiausių XX a. šeštojo ir septintojo dešimtmečių Europos kino aktorių, vėliau tapusi fotomenininke ir skulptore (g. 1927 m.).^[16]

Šaltiniai

• Istorijos dūžiai pagal VLE iš lrytas.lt. Archyvuota kopija 2022-01-16 iš Wayback Machine projekto.

Išnašos