Sveikata – gyvojo organizmo būsena, kai jis pats ir visi jo organai pilnai atlieka savo funkcijas, nesant negalių, ligų ar organizmo funkcijų sutrikimų. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija, „Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.“ Pagal LR Sveikatos sistemos įstatymą, „Sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė“.
Pagrindiniai veiksniai, teigiamai veikiantys sveikatą:
savalaikis visų ligų ir susirgimų gydymas;
judėjimas (darbas, sportas, vaikščiojimas – tiriant šiuolaikines
medžiotojų-rinkėjų bendruomenes išaiškėjo, kad jose žmonės nueina apie 16 kilometrų per dieną);[1]
miego trūkumas – du trečdaliai išsivysčiusių šalių suaugusiųjų nepaiso Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų miegoti 8 valandas per naktį;[2]
aplinka, jos sąlygos ir daugelis kitų su ja susijusių veiksnių;
žalingų medžiagų, tokių kaip svaigalų (pvz., alkoholio), rūkalų (tabako), narkotikų ir kt. vartojimas.
Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai
Remiantis PSO apskaičiavimais, Lietuvos finansiniai nuostoliai dėl gyventojų nepakankamo judėjimo ir prastos mitybos kasmet siekia apie 0,72 mlrd. eurų – tai sudaro beveik 10 proc. metinio valstybės biudžeto. Bent 10 proc. padidinus žmonių fizinį aktyvumą, tokia pat dalimi galima sumažinti išlaidas sveikatos apsaugai. Į sveiką gyvenimo būdą investuotas euras skirtingose šalyse duoda 2,5–4,5 euro grąžą.[3]
PSO teigia, kad lietuviai suvartoja daugiausia alkoholio pasaulyje. Lietuvoje 2016 metais vienas gyventojas vidutiniškai suvartojo 16 litrų alkoholio, o vidutiniškai Europoje – 10 litrų.[4] Anot PSO, per metus nuo tabako mirštančių žmonių skaičius nuo 4 mln. šio šimtmečio pradžioje išaugo iki dabartinių 7 milijonų. Tabakas tapo svarbiausia mirties, kurios galima išvengti, priežastimi pasaulyje.[5] Lietuvoje rūkančiųjų skaičius sumenko nuo 27 proc. 2012-aisiais iki 24 proc. 2014 m.[6]
