Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Teisininkas – teisės specialistas, teisės normų žinovas. Teisininkas – nebūtinai teisės „taikytojas“, bet gali būti ir, pvz., teisės pedagogas, tyrėjas (teisėtyrininkas), teoretikas (pvz., teisės filosofas), specifinės teisinės srities publikacijų autorius moksliniuose ar kitokiuose leidiniuose.
Pagal veiklos sritis gali būti viešojo administravimo, verslo teisininkas, korporacijos teisininkas (juristas, juriskonsultas, sindikas).
Teisininku tampama įgijus formalųjį išsilavinimą (teisės studijos arba savarankiškai studijuojant teisę).
Išskiriamos trys klasikinės (seniausios) teisininko profesijos: teisėjo, prokuroro ir advokato. Greta jų vėliau išskiriama ir notaro („teisės raštininko“).
Kitos profesijos – antstolis, juriskonsultas, teisės patarėjas, laisvai samdomas teisininkas, privatus detektyvas, teisininko padėjėjas etc.
Klasikines profesijas reguliuoja nacionalinė teisė. Ji įtvirtina formaliojo išsilavinimo bei praktikos reikalavimus, egzaminus, jų tvarką bei netgi turinį. Konkrečios teisinės pareigybės gali būti įtvirtinamos oficialiai priimant specialų teisės aktą. Lietuvoje teisines pareigybes įvardija specialus LRV nutarimas.
Tai gali būti teisėjo, advokato, antstolio, notaro padėjėjas etc.