Vasilijus Safronovas (g. 1984 m. liepos 21 d. Klaipėdoje) – Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.

Biografija

Baigęs Klaipėdos miesto Smeltės vidurinę mokyklą, 2002 m. įstojo į Klaipėdos universitetą, kuriame studijavo istoriją ir Baltijos šalių istoriją. 2005 m. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute vykdė mokslinį projektą „Šeimos albumų istorija (-os). Klaipėdos krašto pokario laikotarpis 1944–1960 m.“. 2007–2010 m. jungtinės Klaipėdos universiteto ir Lietuvos istorijos instituto doktorantūras. 2011 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Tapatybės ideologijų konkurencija Pietryčių Baltijos jūros regiono mieste: XX amžiaus Klaipėdos atvejo tyrimas“.^[1] Nuo 2008 m. keliskart stažavosi Vokietijos mokslo institucijose.

Nuo 2008 m. dėsto Klaipėdos universiteto Istorijos katedroje Istoriografijos teoriją ir istoriją, Klaipėdos miesto ir regiono istoriją, Paveldosaugos įvadą ir kt. dalykus. Šios katedros profesorius.^[2]. Nuo 2010 m. Lietuvos istorijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, vėliau mokslo darbuotojas, 2013–2015 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas. Nuo 2011 m. taip pat yra Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas, nuo 2012 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas, nuo 2014 m. – vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Mokslinių interesų kryptys

Nuo 1999 m. tiria Klaipėdos miesto ir buvusio Rytų Prūsijos regiono istoriją XIII–XX a.; moderniųjų laikų Lietuvos ir buvusio Rytų Prūsijos regiono kultūrinės istorijos reiškinius: atmintį, atminimo kultūras, tapatybių konstravimą.^[3]. Šiuo metu tyrinėja reikšmių sistemas, formuojančias kolektyvinius suvokinius, atmintį, tapatybę ir kolektyvines erdvės sampratas Lietuvoje bei buvusiame Rytų Prūsijos regione XIX–XX a.; atminimo kultūras ir atminimo politiką Baltijos jūros regione.^[4].

Baigdamas vidurinę mokyklą, parengė specialistų recenzuotą ir palankiai įvertintą sintetinio turinio metodinę priemonę „Klaipėdos miesto istorinės raidos bruožai“. 2002 m. jos leidybą Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus iniciatyva parėmė Klaipėdos miesto savivaldybė.^[5] Po to Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, JAV, Estijoje, Rumunijoje ir kt. šalyse publikavo daugiau kaip 40 mokslinių straipsnių, skaitė pranešimus daugiau kaip 30 tarptautinių konferencijų. Yra paskelbęs tekstų paveldosaugos aktualijomis.^[6]. Mažosios Lietuvos enciklopedijos IV tomui (išleistas 2009 m.) parengė daugiau kaip 540 straipsnių^[7], tarp jų straipsnius „Rytų Prūsija (šiaurinė) po II pasaulinio karo“, „Vokiečių nacionalizmas“, „Vokietijos politika Klaipėdos krašto klausimu (1919–39)“ ir kt.

Apdovanojimai

• 2012 m. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos įsteigto apdovanojimo „Geriausia disertacija 2011“ laureato diplomas;
• 2012 m. Vokietijos federalinės vyriausybės Kultūros ir medijų ministro įsteigta Immanuelio Kanto mokslinių tyrimų premija.

Bibliografija

Knygos

• Klaipėdos miesto istorinės raidos bruožai, Klaipėda, 2002. ISBN 9986-31-063-6
• Praeitis kaip konflikto šaltinis: Tapatybės ideologijų konkurencija XX amžiaus Klaipėdoje: monografija. Vilnius, 2011. ISBN 978-9955-847-47-2
• Vertimas į lenkų kalbą: Przeszlość jako źródło konfliktu. Konkurencja ideologii tożsamości w Kłajpedzie XX wieku. Olsztyn, 2012. ISBN 978-83-63040-14-7
• Atnaujintas vertimas į vokiečių kalbą: Kampf um Identität. Die ideologische Auseinandersetzung in Memel/Klaipėda im 20. Jahrhundert (Veröffentlichungen des Nordost-Instituts, Bd. 20). Wiesbaden, 2015. ISBN 978-3-447-10352-7; ISSN 1862-7455
• Nacionalinių erdvių konstravimas daugiakultūriame regione: Prūsijos Lietuvos atvejis, Vilnius, 2015. ISBN 978-609-417-112-3
• Vertimas į anglų kalbą: The Creation of National Spaces in a Pluricultural Region: The Case of Prussian Lithuania. Boston, MA, 2016. ISBN 978-1-61811-524-9
• (kartu su Tomu S. Butkumi ir Vaidu Petruliu) Klaipėdos urbanistika 1945–1990 m.: kolektyvinė monografija. Sud. T. S. BUTKUS, V. SAFRONOVAS. Vilnius, 2015. ISBN 978-609-95464-6-9
• (sudarytojas kartu su Klaus Richter) Contact Zones in the Historical Area of East Prussia = Kontaktų zonos istoriniame Rytų Prūsijos regione (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, vol. XXX). Klaipėda, 2015. ISSN 1932-4095
• (sudarytojas kartu su Nijole Strakauskaite ir Lina Motuziene) Daugiareikšmės tapatybės tarpuerdvėse: Rytų Prūsijos atvejis XIX–XX amžiais (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XXIII). Klaipėda, 2011. ISSN 1392-4095
• (sudarytojas kartu su Česlovu Laurinavičiumi) Empires and Nationalisms in the Great War: Interactions in East-Central Europe = Imperijos ir nacionalizmai Didžiajame kare: sąveikos Vidurio Rytų Europoje (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, vol. XXXI). Klaipėda, 2015. ISSN 1932-4095
• (sudarytojas) Erdvių pasisavinimas Rytų Prūsijoje XX amžiuje (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XXIV). Klaipėda, 2012. ISSN 1392-4095
• (sudarytojas ir mokslinis redaktorius) Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu: studija, skirta Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto 20-mečiui, Klaipėdos universiteto 20-mečiui ir Klaipėdos miesto 760-mečiui. Klaipėda, 2012. ISBN 978-9955-18-646-5
• (kartu su Kęstučiu Demerecku) Klaipėda 1945–1965...: fotoalbumas. Klaipėda, 2010. ISBN 978-9955-544-87-6
• (sidarytojas) Klaipėda Europos istorijos kontekstuose: straipsnių rinkinys. Klaipėda, 2013. ISBN 978-9955-18-721-9
• (sudarytojas kartu su Silva Pocyte) Nauji požiūriai į Klaipėdos miesto ir krašto praeitį (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XVII). Klaipėda, 2008. ISSN 1392-4095
• (sudarytojas kartu su Vytautu Jokubausku ir Vygantu Vareikiu) Paramilitarism in the Eastern Baltics, 1918–1940: Cases Studies and Comparisons = Paramilitarizmas Rytų Baltijos regione 1918–1940: atvejo studijos ir lyginimai (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, vol. XXVIII). Klaipėda, 2014. ISSN 1392-4095
• (sudarytojas kartu su Vytautu Jokubausku) Transfers of Power and the Armed Forces in Poland and Lithuania, 1919–1941 = Valdžios transferai ir ginkluotosios pajėgos: Lenkija ir Lietuva 1919–1941 metais (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, vol. XXXII). Klaipėda, 2016. ISSN 1392-4095

Moksliniai straipsniai

• „Analiza kultur pamięci w mieście na przykładzie powojennej Kłajpedy“, Miasto jako region pamięci. Wybrane problemy badań na obszarach wielokulturowych. Olsztyn, 2012, s. 169–188
• „Der Anschluss des Memelgebietes an Litauen. Die Tilsiter Akte und der „Aufstand“ als Symbole des Legitimationsmythos“, Annaberger Annalen, 2009, Nr. 17, S. 5-40.
• „Antrojo pasaulinio karo įvykiai Rytų Prūsijoje Klaipėdos krašto ir Kaliningrado srities atminimo kultūroje“, Antrojo pasaulinio karo pabaiga Rytų Prūsijoje: faktai ir istorinės įžvalgos (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XVIII), sud. A. Arbušauskaitė. Klaipėda, 2009, p. 87–108.
• „Apie istorinio regiono virsmą vaizduotės regionu. Mažosios Lietuvos pavyzdys“^{[neveikianti nuoroda]}, Istorija, 2012, t. 2 (86), p. 66–80.
• „Apie repatriaciją ir Lietuvoje vyraujantį požiūrį į Klaipėdos krašto senbuvius“, Kultūros barai, 2010, Nr. 6 (546), p. 10–14 (Žr. tekstą be nuorodų „lrytas.lt“ svetainėje Archyvuota kopija 2010-07-04 iš Wayback Machine projekto.).
• „Ar Lietuva jau suprato, ką jai reiškia turėti Klaipėdą?“, Kultūros barai, 2013, Nr. 1 (617), p. 63–69.
• „Ar Tarybų Sąjungoje būta alternatyvos vyraujančiai atminimo kultūrai? Žvilgsnis į du periferinius miestus“, Atminties daugiasluoksniškumas. Miestas, valstybė, regionas, sud. A. Nikžentaitis. Vilnius, 2013, p. 349–382.
• (kartu su Dangiru Mačiuliu ir Alvydu Nikžentaičiu) "L’appropriation symbolique d’une ville multiculturelle: les cas Kaunas, Klaipėda et Vilnius Archyvuota kopija 2017-08-07 iš Wayback Machine projekto.", Villes baltiques. Une mémoire partagée (Revue Germanique Internationale, 11/2010), sous la dir. de M. Espagne et T. Serrier. Paris, 2010, p. 41–60.
• „Atminties orientavimas ir mentalinis Klaipėdos integravimas Lietuvoje XX amžiuje“, Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo: atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX–XXI amžiuje, sud. A. Nikžentaitis. Vilnius, 2011, p. 65–112.
• „Bandymas formuoti alternatyvą: lietuviškojo didžiojo istorinio pasakojimo aktualizavimas Prūsijos Lietuvoje XIX–XX amžių sandūroje“, Daugiareikšmės tapatybės tarpuerdvėse: Rytų Prūsijos atvejis XIX–XX amžiais (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XXIII), sud. V. Safronovas, N. Strakauskaitė, L. Motuzienė. Klaipėda, 2011, p. 69–103.
• „Borusianistinio didžiojo istorinio pasakojimo aktualizavimas Rytų Prūsijos provincijoje XIX–XX amžių sandūroje: atvejo analizė provincijos kontekste“, Daugiareikšmės tapatybės tarpuerdvėse: Rytų Prūsijos atvejis XIX–XX amžiais (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XXIII), sud. V. Safronovas, N. Strakauskaitė, L. Motuzienė. Klaipėda, 2011, p. 31–68.
• „Coming to Terms with the Dictatorial Past: Rising of Conservative Trend in Contemporary Lithuania“, Transitional Justice and Politics of Memory in Europe (Studia Universitatis Cibiniensis. Series Historica, Vol. XI/2014 Supplement), eds. C. Pintilescu, S. Radu. Sibiu, 2014, pp. 133–162.
• „Dėl centro ir periferijos santykio atminimo reikšmių perimamumo procese“, Atminties daugiasluoksniškumas. Miestas, valstybė, regionas, sud. A. Nikžentaitis. Vilnius, 2013, p. 35–55.
• „Dėl miestų lituanizavimo proceso ištakų ir specifikos“, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2015, nr. 1 (36), p. 32–56.
• „Dominavimo raiškos praeities reprezentavimo diskurse“ / „Expressions of domination in the discourse of the representations of the past“, Fotografijos, istorijos, žemėlapiai / Mapping Lithuanian Photography: Histories and archives, sud. V. Michelkevičius, A. Narušytė, L. Michelkevičė. Vilnius, 2007, p. 137–159.
• „Erdvės transformavimas svetimame mieste: Klaipėdos kapinių po Antrojo pasaulinio karo pavyzdys“, Klaipėdos skulptūrų parkas ir jo tapatumų iššūkiai. Klaipėda, 2012, p. 32–58.
• „An Escape from the Embrace of Politics. A Study into the Cultures of Remembrance as a Means to Encourage a Historical Dialogue in Lithuanian-Russian Relations“, Baltic Region, 2012, No. 2 (12), pp. 4-12.
• „Funktionale Ähnlichkeiten und Unterschiede der Erinnerungskulturen an der Wende vom 19. zum 20. Jahrhundert in Städten an der Peripherie und im Zentrum. Memel im Vergleich mit Berlin und Königsberg^{[neveikianti nuoroda]}“, Zeitschrift für Ostmitteleuropa-Forschung, 2014, Jhg. 63, Hf. 2, S. 214-248.
• „Histories of Klaipėda City and Its Place in Europe. Instead of Introduction“, Klaipėda Europos istorijos kontekstuose, sud. V. Safronovas. Klaipėda, 2013, pp. 224–239
• „Identitätskonflikte, Symbolwerdung der Grabstätten und der Kult um die Befreier in Memel/Klaipėda des 20. Jahrhunderts“, Annaberger Annalen, 2008, Nr. 16, S. 205–226.
• „Ką tyrinėsime – istorinę kultūrą ar atminimo kultūrą?“, Kultūros barai, 2007, Nr. 7 (513), p. 2–6.
• (kartu su Sauliumi Bartninku) „Klaipėdos krašto gyventojų pronacistinių orientacijų XX a. 4-ajame dešimtmetyje vertinimo problema“, Nauji požiūriai į Klaipėdos miesto ir krašto praeitį (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XVII), sud. S. Pocytė, V. Safronovas. Klaipėda, 2008, p. 101–120.
• „Klaipėdos miestas pirmaisiais dešimtmečiais po karo“, Jūrininkų rengimas Lietuvoje jūreivystės istorijos retrospektyvoje, sud. ir moksl. red. V. Senčila. Klaipėda, 2008, p. 135–139.
• „Klaipėdos miesto istorijos ir jo vieta Europoje (Vietoje įvado)“, Klaipėda Europos istorijos kontekstuose: straipsnių rinkinys, sud. V. Safronovas. Klaipėda, 2013, p. 6–24.
• „Klaipėdos užėmimo istorijos 1944–1945 metais kontroversijos“, Antrojo pasaulinio karo pabaiga Rytų Prūsijoje: faktai ir istorinės įžvalgos (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XVIII), sud. A. Arbušauskaitė. Klaipėda, 2009, p. 127–150.
• „Klaipėdos verslas ir pramonė 1945–1990 metai“, Klaipėdos pramonės ir verslo istorija. Klaipėda, 2012, p. 68–151.
• „Klaipėdos vietinio valdymo sistema: istorinių tyrimų būklė, problemos, perspektyvos“, Nauji požiūriai į Klaipėdos miesto ir krašto praeitį (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XVII), sud. S. Pocytė, V. Safronovas. Klaipėda, 2008, p. 11–27.
• „Kodėl Rusijos stačiatikių cerkvei prireikė buvusių Rytų Prūsijos pilių ir bažnyčių?“, Kultūros barai, 2010, Nr. 12 (552), p. 16–18 (Žr. teksto vertimą į anglų kalbą „Eurozine.com“ svetainėje Archyvuota kopija 2011-07-28 iš Wayback Machine projekto.).
• „Kultūrinė atmintis ar atminimo kultūra? Kultūrinės atminties teorijos taikymo moderniųjų laikų tyrimams problemos“, Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo: atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX–XXI amžiuje, sud. A. Nikžentaitis. Vilnius, 2011, p. 39–64.
• „Lietuva vokiečių ir Prūsijos lietuvių erdvinėse sampratose“, Lietuvos erdvinės sampratos ilgajame XIX šimtmetyje, sud. D. Staliūnas. Vilnius, 2015, p. 263–304
• „„Lietuviškosios“ praeities aktualizavimas kaip tapatumo orientacijos raiška pokario Klaipėdoje“^{[neveikianti nuoroda]}, Lietuvos istorijos metraštis, 2007/2. Vilnius, 2008, p. 59–84.
• „Lithuania in the Spatial Concepts of Germans and Prussian Lithuanians“, Spatial Concepts of Lithuania in the Long Nineteenth Century, ed. D. Staliūnas. Boston, MA, 2016, pp. 371–442.
• „„Memelenderių“ daryba, arba ideologinis 1939 m. Klaipėdos krašto aneksijos parengimas“, Klaipėdos krašto aneksija 1939 m.: politiniai, ideologiniai, socialiniai ir kariniai aspektai (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XXI), sud. S. Pocytė. Klaipėda, 2010, p. 32–68.
• „Klaipėdos verslas ir pramonė 1945–1990 metais“, Klaipėdos pramonės ir verslo istorija. Klaipėda, 2012, p. 68–151
• „Modernieji lietuviai įsitvirtina mieste. Kaip tai vyko Klaipėdoje XIX–XX amžių sandūroje?“, Klaipėda Europos istorijos kontekstuose: straipsnių rinkinys, sud. V. Safronovas. Klaipėda, 2013 p. 126–151.
• „Nacionalizmas ir modernioji visuomenė: kai kurie teoriniai bei praktiniai aspektai“, Kultūros barai, 2007, Nr. 3 (509), p. 6–10; 2007, Nr. 4 (510), p. 4–8.
• „Neumann-Sass-Prozess als Ausdruck fundamentalen Wandels in den Beziehungen zwischen Litauen und Deutschland“, Annaberger Annalen, 2013, Nr. 21, S. 9–34.
• „Pirmojo pasaulinio karo atminimas Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje: naujų tyrimų pradžia“, Lituanistica, 2015, t. 61, Nr. 3 (101), p. 149–159.
• „Population of the Klaipėda Region and the Balance of Power in the Eastern Baltic Region, 1919–1960“, Population Displacement in Lithuania in the Twentieth Century. Experiences, Identities and Legacies (On the Boundary of Two Worlds, Vol. 43), eds. T. Balkelis, V. Davoliūtė. Leiden and Boston, 2016, pp. 91–111
• „Praeities panauda palaikant lietuvišką tapatumo orientaciją tarpukario Klaipėdoje“, Nauji požiūriai į Klaipėdos miesto ir krašto praeitį (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XVII), sud. S. Pocytė, V. Safronovas. Klaipėda, 2008, p. 79–99.
• „Prarastoji Klaipėda: 1944–1969 metai“, Kęstutis Demereckas, Vasilijus Safronovas, Klaipėda 1945–1965...: fotoalbumas. Klaipėda, 2010, p. 6–39.
• „Santykio su praeitimi bruožai Klaipėdos mieste XX–XXI amžių sandūroje“^{[neveikianti nuoroda]}, Istorija, 2009, Nr. 4 (76), p. 39–53.
• „Symbolic Appropriation of a Baltic City: On the Peculiarities of Klaipėda in Comparison with Kaliningrad and Olsztyn (1945–1990)“, Stadtgeschichte des Baltikums oder baltische Stadtgeschichte? Annäherungen an ein neues Forschungsfeld zur baltischen Geschichte (Tagungen zur Ostmitteleuropäische Forschung, Bd. 33), hrsg. von H. Hein-Kircher, I. Misans. Marburg, 2015, S. 187-199.
• „Smeltės istorijos klausimai“, Klaipėdos visuomenės ir miesto struktūros (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XI), sud. V. Vaivada, D. Elertas. Klaipėda, 2005, p. 132–145.
• „Tarp konflikto ir suartėjimo: Donelaičio simbolio aktualizavimas XIX a. pabaigoje – XX a. pabaigoje Prūsijos Lietuvoje ir Klaipėdos krašte“, Kristijono Donelaičio epochos kultūrinės inovacijos (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XXVI), sud. S. Pocytė. Klaipėda, 2013, p. 148–165.
• „Tilžės akto mįslės“, Kultūros barai, 2008, Nr. 11 (528), p. 80–85 (Žr. tekstą be nuorodų „lrytas.lt“ svetainėje Archyvuota kopija 2011-08-18 iš Wayback Machine projekto.).
• „Die vergessenen Dritten: Der „Jüdische Teil“ der Geschichte des Memelgebiets und die Erinnerung an ihn nach 1945“, „Das war mal unsere Heimat…“: Jüdische Geschichte im preußischen Osten, hrsg. von U. Neumärker, A. Kossert. Berlin, 2013, S. 138-150.
• „Vykdomoji valdžia ir jos kadrų politika Klaipėdos mieste 1945–1957 metais“, Klaipėdos visuomenės ir miesto struktūros (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XI), sud. V. Vaivada, D. Elertas. Klaipėda, 2005, p. 113–125.
• „Zum Wandel des räumlichen Begriffs „Litauen“ im deutschsprachigen Diskurs während und nach dem Ersten Weltkrieg“, Forschungen zur baltischen Geschichte, 2015, Bd. 10, S. 109-135.
• «Восточная Пруссия – недоделённое наследство?», Ab Imperio: Studies of New Imperial History and Nationalism in the Post-Soviet Space, 2014, № 1: Zeit und Raum: соседние пространства, пограничные эпохи, c. 205–243.
• «Идентичность литовскоязычного населения Восточной Пруссии: интерпретации на переломе XX и XXI столетий», Исследования Балтийского региона: вестник Социально-гуманитарного парка БФУ им. И. Канта, 2011, № 2 (8), с. 4–26.
• «О постижении Восточно-Прусского города после 1945 года. Соотношение его восприятий во всесоюзной, национальной, локальной системах значений на примере Клайпеды», Erdvių pasisavinimas Rytų Prūsijoje XX amžiuje (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. XXIV), sud. V. Safronovas. Klaipėda, 2012, p. 230–276.
• «О тенденциях политики воспоминания в современной Литве», Ab Imperio: Studies of New Imperial History and Nationalism in the Post-Soviet Space, 2009, № 3: Maison des sciences de l’Homme: науки о человеке в империи, с. 424–458.

Šaltiniai

1. ↑ Žr.: Daktaro disertacijos santrauką.
2. ↑ Klaipėdos universiteto Istorijos katedros interneto svetainė.
3. ↑ Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto interneto svetainė; Mažosios Lietuvos enciklopedija, t. IV. Vilnius, 2009, p. 168.
4. ↑ Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto interneto svetainė.
5. ↑ „Abituriento knyga apie Klaipėdos istoriją“, Vakarų ekspresas, 2002-06-22, Nr. 143 (3094), p. 6.
6. ↑ V. Safronovas, „Ar bus sunaikintas pramoninis Klaipėdos paveldas?“, „bernardinai.lt“ svetainėje, 2007-03-26
7. ↑ Mažosios Lietuvos enciklopedija, t. IV. Vilnius, 2009, p. 24