Vasilijus Safronovas
Gimė 1984 m. liepos 21 d. (39 metai)
Klaipėdoje
Veikla istorikas, humanitarinių mokslų daktaras
Sritis Lietuvos ir Rytų Prūsijos regiono istorija
Organizacijos Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas
Pareigos vyriausiasis mokslo darbuotojas; profesorius
Alma mater Klaipėdos universitetas
Doktorant. vadovas Alvydas Nikžentaitis
Žymūs apdovanojimai

Immanuelio Kanto mokslinių tyrimų premija

Vasilijus Safronovas (g. 1984 m. liepos 21 d. Klaipėdoje) – Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.

Biografija

Baigęs Klaipėdos miesto Smeltės vidurinę mokyklą, 2002 m. įstojo į Klaipėdos universitetą, kuriame studijavo istoriją ir Baltijos šalių istoriją. 2005 m. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute vykdė mokslinį projektą „Šeimos albumų istorija (-os). Klaipėdos krašto pokario laikotarpis 1944–1960 m.“. 20072010 m. jungtinės Klaipėdos universiteto ir Lietuvos istorijos instituto doktorantūras. 2011 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Tapatybės ideologijų konkurencija Pietryčių Baltijos jūros regiono mieste: XX amžiaus Klaipėdos atvejo tyrimas“.[1] Nuo 2008 m. keliskart stažavosi Vokietijos mokslo institucijose.

Nuo 2008 m. dėsto Klaipėdos universiteto Istorijos katedroje Istoriografijos teoriją ir istoriją, Klaipėdos miesto ir regiono istoriją, Paveldosaugos įvadą ir kt. dalykus. Šios katedros profesorius.[2]. Nuo 2010 m. Lietuvos istorijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, vėliau mokslo darbuotojas, 20132015 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas. Nuo 2011 m. taip pat yra Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas, nuo 2012 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas, nuo 2014 m. – vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Mokslinių interesų kryptys

Nuo 1999 m. tiria Klaipėdos miesto ir buvusio Rytų Prūsijos regiono istoriją XIII–XX a.; moderniųjų laikų Lietuvos ir buvusio Rytų Prūsijos regiono kultūrinės istorijos reiškinius: atmintį, atminimo kultūras, tapatybių konstravimą.[3]. Šiuo metu tyrinėja reikšmių sistemas, formuojančias kolektyvinius suvokinius, atmintį, tapatybę ir kolektyvines erdvės sampratas Lietuvoje bei buvusiame Rytų Prūsijos regione XIX–XX a.; atminimo kultūras ir atminimo politiką Baltijos jūros regione.[4].

Baigdamas vidurinę mokyklą, parengė specialistų recenzuotą ir palankiai įvertintą sintetinio turinio metodinę priemonę „Klaipėdos miesto istorinės raidos bruožai“. 2002 m. jos leidybą Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus iniciatyva parėmė Klaipėdos miesto savivaldybė.[5] Po to Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, JAV, Estijoje, Rumunijoje ir kt. šalyse publikavo daugiau kaip 40 mokslinių straipsnių, skaitė pranešimus daugiau kaip 30 tarptautinių konferencijų. Yra paskelbęs tekstų paveldosaugos aktualijomis.[6]. Mažosios Lietuvos enciklopedijos IV tomui (išleistas 2009 m.) parengė daugiau kaip 540 straipsnių[7], tarp jų straipsnius „Rytų Prūsija (šiaurinė) po II pasaulinio karo“, „Vokiečių nacionalizmas“, „Vokietijos politika Klaipėdos krašto klausimu (1919–39)“ ir kt.

Apdovanojimai

Bibliografija

Knygos

Moksliniai straipsniai

Šaltiniai

  1. Žr.: Daktaro disertacijos santrauką.
  2. Klaipėdos universiteto Istorijos katedros interneto svetainė.
  3. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto interneto svetainė; Mažosios Lietuvos enciklopedija, t. IV. Vilnius, 2009, p. 168.
  4. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto interneto svetainė.
  5. „Abituriento knyga apie Klaipėdos istoriją“, Vakarų ekspresas, 2002-06-22, Nr. 143 (3094), p. 6.
  6. V. Safronovas, „Ar bus sunaikintas pramoninis Klaipėdos paveldas?“, „bernardinai.lt“ svetainėje, 2007-03-26
  7. Mažosios Lietuvos enciklopedija, t. IV. Vilnius, 2009, p. 24