| Yitzhak Arad | |
|---|---|
| |
| Yitzhak Arad | |
| Gimė | 1926 m. lapkričio 11 d. Švenčionys, Antroji Lenkijos Respublika |
| Mirė | 2021 m. gegužės 6 d. (94 metai) |
| Veikla | Istorikas, karininkas |
Ichakas Aradas (1926 m. lapkričio 11 d. Švenčionyse, Antrojoje Lenkijos Respublikoje – 2021 m. gegužės 6 d.[1]) – žydų istorikas, Izraelio karininkas, sovietinis partizanas.
Gimė 1926 m. lapkričio 11 d. Švenčionyse kaip Ichakas Rudnickis. Jaunystėje priklausė vietos sionistų judėjimui Ha-No’ar ha-Tsiyyoni. Naciams okupavus Lietuvą buvo išvežtas į Vilniaus getą, kur 1942–1944 m. dalyvavo pogrindinėje rezistentinėje veikloje. 1943 m. vasarį pabėgo iš geto ir prisijungė prie sovietinių partizanų veikusių Naročiaus apylinkėse. Kartu su sovietiniais partizanais ir NKVD dalyvavo Tigro rinktinės sunaikinime. Savo 1979 m. išleistoje knygoje Partizanas I. Aradas aprašo 1944 m. vykdytą reidą į Girdėnų kaimą. Autorius teigė, jog neva kaimo gyventojai ginklais aprūpino nacistus ir patys ugnimi pasitiko į kaimą atvykstančius partizanus. Todėl komunistiniai partizanai esą nusprendė sudeginti kaimą. 1945 m. gruodį slapčia išvyko į Palestiną. Tarnavo Izraelio ginkluotosiose pajėgose, turėjo brigados generolo laipsnį, 1972 m. išėjo į pensiją. 1972–1993 m. buvo Jad Vašem Holokausto istorijos muziejaus vadovas.
2007 m. birželį Lietuvos teisėsaugininkai paprašė Izraelio galimybės apklausti I. Aradą dėl jo galimai įvykdytų karo nusikaltimų. Izraelis uždraudė I. Aradui duoti parodymus.[2] 2008 m. rugsėjį byla nutraukta dėl įrodymų trūkumo.
Savo knygoje jis daugelyje vietų aprašė komunistų nusikaltimus prieš lietuvius ir lenkus, kuriuose pats dalyvavo.[3]