29°16′0″ p. pl. 177°55′0″ v. ilg. / 29.26667°š. pl. 177.91667°r. ilg.
Kermadeko salos (angl. Kermadec Islands) – 4 vulkaninių salų ir keleto uolų grupė Ramiajame vandenyno pietvakariuose. Salos nuo 1887 m. priklauso Naujajai Zelandijai. Plotas apie 33 km². Jas nuo Šiaurės salos šiaurrytinės dalies skiria apie 900 kilometrų.
Sudaro šios salos:
Yra veikiančių ugnikalnių, terminių ežerų, būna žemės drebėjimų. Salos negyvenamos, išskyrus Raulo salą, kurioje stovi vyriausybinė meteorologinė ir radijo stotis. Kermadeko salų klimatas subtropinis. Vidutinė mėnesio temperatūra apie 22,4 °C. Tik vasarį ir rugpjūtį temperatūra nukrenta iki 16 °C. Per metus prilyja apie 1500 mm. Nuo spalio iki sausio kritulių iškrinta mažiau. Veši subtropiniai miškai. Jūrinių paukščių kolonijos.[1] 1934 m. paskelbtos rezervatu.
Kurtiso ir Makaulio salas 1788 m. atrado britai, kitas salas 1793 m. prancūzai.[2]