Pasaulyje
Įvykiai
Sausis
- Vokietijai nesumokėjus reparacijų, prancūzų kariuomenė užėmė Rūrą. Šiuos įvykius lydėjo streikų ir smurto kampanija. Markės kursas smarkiai smuko;
- Rugsėjo 1 d. – per 7,9 balo žemės drebėjimą Tokijuje ir Jokohamoje žuvo 143 tūkst. žmonių, 2,5 mln. liko benamiai;
- Spalio 29 d. – paskelbta Turkijos Respublika. Jos pirmuoju prezidentu tapo nacionalistų vadovas Kemalis Ataturkas;
- Lapkričio 8 d. – Adolfas Hitleris didžiausioje Miuncheno aludėje pradėjo pučą. Po 4 dienų jis buvo suimtas ir įkalintas;
- Lapkričio 15 d. – infliacijos spiralė Vokietijoje taip įsisuko, kad duonos kepaliukas kainavo jau 200 milijardų markių.
Gimtadieniai
[Sausis]
- Sausio 15 d. – Lee Teng-hui, Taivano politikas, šalies prezidentas (1988–2000 m.), Taivano provincijos gubernatorius (1981–1984 m.), Taipėjaus meras (1978–1981 m.), aktyvus Taivano demokratizacijos, o vėlyvajame laikotarpyje ir nepriklausomybės nuo Kinijos šalininkas (m. 2020 m.).
- Sausio 19 d. – Markus Johannes („Miša“) Wolf, vokiečių žvalgybininkas, 34 metus vadovavęs VDR žvalgybos tarnyboms (Hauptverwaltung Aufklärung), Valstybės saugumo ministerijos Užsienio žinių tarnybai (Auslandsnachrichtendienst) (m. 2006 m.).
- Sausio 20 d. – Piotras Jakiras, rusų disidentas, istorikas (m. 1982 m.).
- Sausio 25 d. – Arvid Carlsson, 2000 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[5].
- Sausio 30 d. – Leonidas Iovičius Gaidajus, vienas populiariausių SSRS kino filmų režisierius, populiarių SSRS komedijų scenarijų autorius, taip pat aktorius (m. 1993 m.).
[Vasaris]
[Kovas]
[Balandis]
[Gegužė]
[Birželis]
[Liepa]
[Rugpjūtis]
[Rugsėjis]
[Spalis]
[Lapkritis]
[Gruodis]
Mirtys
- Sausio 3 d. – Jaroslovas Hašekas, čekų rašytojas (g. 1883 m.).
- Sausio 11 d. – Konstantinas I, 1913–1917 m. ir 1920–1922 m. Graikijos karalius (g. 1868 m.).
- Vasario 10 d. – Vilhelmas Konradas Rentgenas, įžymus vokiečių fizikas eksperimentatorius, keleto Vokietijos universitetų profesorius. Pirmasis fizikas, gavęs Nobelio fizikos premiją (g. 1845 m.).
- Kovo 8 d. – Krišjanis Baronas, latvių folklorininkas, rašytojas, publicistas (g. 1835 m.).
- Kovo 22 d. – Nikolajus Stepanovičius Tagancevas, rusų teisininkas, teisėtyrininkas penalistas, 1903 m. Rusijos baudžiamojo statuto kūrėjas, valstybės veikėjas (g. 1843 m.).
- Kovo 26 d. – Sara Bernard, prancūzų scenos aktorė, dažnai laikoma „viena garsiausių aktorių pasaulio istorijoje“.[10] (g. 1844 m.).
- Balandžio 4 d. – Julijus Martovas, Rusijos socialdemokratijos veikėjas (g. 1873 m.).
- Balandžio 5 d. – Džordžas Edvardas Karnarvonas, 5-asis Karnarvono erlas, anglų archeologas egiptologas (g. 1866 m.).
- Birželio 4 d. – Dmitrijus Anučinas, Rusijos antropologas, geografas, etnografas, archeologas. Vienas antropologijos pradininkų Rusijoje (g. 1843 m.).
- Liepos 15 d. – Semionas Alapinas, iš Lietuvos kilęs žydų kilmės Rusijos šachmatininkas (g. 1856 m.).
- Liepos 20 d. – Pancho Villa, meksikiečių revoliucionierius[11] (g. 1878 m.).
- Rugpjūčio 2 d. – Vorenas Hardingas, dvidešimt devintasis JAV prezidentas. Vadovavo šaliai nuo 1921 iki 1923 m., nepilną kadenciją, nes mirė nuo širdies priepuolio, 57 metų amžiaus (g. 1865 m.).
- Rugpjūčio 19 d. – Vilfredo Federico Pareto, italų inžinierius, ekonomistas ir sociologas (g. 1848 m.).
- Spalio 10 d. – Andrés Avelino Cáceres Dorregaray, Peru generolas ir du kart prezidentas (1886–1889 ir 1894–1895 m.). Kaseresas tapo nacionaliniu herojumi Ramiojo vandenyno kare kovodamas prieš Čilę (g. 1833 m.).
- Gruodžio 23 d. – Lorensas Speris, vienas pirmųjų aviatorių, aviacinės technikos kūrėjų. Žinomas kaip autopiloto išradėjas (g. 1892 m.).
Nobelio premijos
Nobelio premijos laureatai: