Pasaulyje
Įvykiai
Gimtadieniai
[Sausis]
- Sausio 18 d. – Markas Mesjeris, kanadiečių ledo ritulininkas, žaidęs centro puolėjo pozicijoje.
- Sausio 24 d. – Nastassja Kinski, aktorė.
- Sausio 26 d. – Veinas Gretzkis, kanadiečių ledo ritulininkas, žaidęs centro puolėjo pozicijoje, Finikso „Coyotes“ bendrasavininkis.
- Sausio 30 d. – Deksteris Skotas Kingas, antrasis pilietinių teisių lyderio Martino Liuterio Kingo ir Koretos Skot King sūnus, aktorius, dokumentinių filmų kūrėjas, aktyvistas už gyvūnų teises (m. 2024 m.).
[Vasaris]
[Kovas]
[Balandis]
[Gegužė]
[Birželis]
- Birželio 1 d. – Jevgenijus Prigožinas, Rusijos verslininkas, karo vadas. Vadovavo samdinių „Vagnerio“ grupuotei (m. 2023 m.).
- Birželio 3 d. – Lawrence Lessig, JAV teisės profesorius (Stanford Law School, Stanfordo universitetas) teisėtyrininkas konstitucionalistas, vienas Interneto ir visuomenės centro (Center for Internet and Society) bei Creative Commons iniciatyvos steigėjų.
- Birželio 4 d. – Ferencas Diurčanis, vengrų verslininkas ir politikas, buvęs Vengrijos ministras pirmininkas.
- Birželio 6 d. – Aldo Costa, Formulės 1 ekipos Ferrari technikos direktorius. Po mokyklos baigimo jis tęsė mokslus Bolonijos universitete mechanikos inžinerijos srityje.
- Birželio 22 d. – Jimmy Somerville, škotų muzikos atlikėjas, pop dainininkas.
- Birželio 24 d. – Curt Smith, amerikiečių muzikantas (Tears For Fears).[2]
[Liepa]
- Liepos 1 d. – Diana, Velso Princesė, viena iš žymiausių XX a. pab. pasaulio moterų (m. 1997 m.).
- Liepos 4 d. – Valentinas Valentinovičius Ivanovas, rusų tarptautinių futbolo varžybų teisėjas. Dirba mokytoju Maskvoje.
- Liepos 6 d. – Robin Antin, amerikiečių choreografė, muzikinių klipų režisierė, aktorė, šokėja, drabužių dizainerė ir verslininkė.
- Liepos 8 d.:
- Liepos 23 d.:
- Martin Lee Gore, britų grupės Depeche Mode narys ir jos pagrindinis žodžių bei muzikos autorius, vokalistas; taip pat solistas nuo 1989 m.
- Woody Harrelson, amerikiečių aktorius.[3]
- Liepos 30 d. – Richard "Rick" Linklater, amerikiečių režisierius ir rašytojas, Akademijos apdovanojimo laureatas.
[Rugpjūtis]
[Rugsėjis]
- Rugsėjo 2 d. – Carlos Valderrama, Kolumbijos futbolininkas.[4]
- Rugsėjo 12 d. – Mylene Farmer, garsi prancūzų dainininkė ir dainų kūrėja. Ji yra visų laikų sėkmingiausia prancūziškai įrašinėjusi dainininkė, pardavusi apie 25 mln. įrašų.
- Rugsėjo 13 d. – Dave Mustaine, sunkiojo metalo (Heavy Metal) gitaristas, dainų autorius ir vokalistas.
- Rugsėjo 18 d.:
- Bernard Werber, teisininkas, mokslo žurnalistas, rašytojas. Prancūzų kritikai vadina Werberį „genialiu chuliganu", nonkonformistinės fantastikos kūrėju. Jo kūriniai išversti į 36 kalbas, o visame pasaulyje parduota daugiau nei 15 milijonų egzempliorių.
- Džeimsas Gandolfinis, amerikiečių aktorius.[5]
[Spalis]
[Lapkritis]
[Gruodis]
- Gruodžio 9 d. – Einaras Repšė, Latvijos politikas.
- Gruodžio 19 d. – Erikas Kornelis, JAV fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas.
- Gruodžio 24 d. – Ilhamas Alijevas, Azerbaidžano prezidentas, šias pareigas eina nuo 2003 m. spalio 31 d.
- Gruodžio 25 d.:
- Gruodžio 27 d. – Gvidas Vestervelė, vokiečių politikas, teisininkas, Vokietijos liberalų lyderis, FDP pirmininkas.
- Gruodžio 30 d. – Daglas Kuplandas, kanadiečių rašytojas.
[Nedatuota]
- Kerstin Norborg, Švedijos rašytoja ir poetė, 2002 m. Švedijos radijo premijos, 2002 m. Gleerups premijos ir 2002 m. Lundo kultūros premijos laureatė.
Mirtys
- Sausio 4 d. – Ervinas Šriodingeris, austrų fizikas, laikomas vienu iš svarbiausių kvantinės fizikos kūrėjų. Už Šriodingerio lygtį 1933 metais gavo Nobelio premiją. Jis sukūrė mintinį eksperimentą apie katę (g. 1887 m.).
- Sausio 8 d. – Georges Auguste Jean Joseph Scelle, prancūzų teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas (g. 1878 m.).
- Sausio 10 d. – Samuelis Dašielis Hametas, JAV detektyvų autorius. Jis parašė garsųjį romaną „Maltos sakalas“[7] (g. 1894 m.).
- Sausio 17 d. – Patris Emeris Lumumba, Kongo Demokratinės Respublikos politinis veikėjas (g. 1925 m.).
- Kovo 22 d. – Nikolajus Masalitinovas, rusų ir bulgarų teatro aktorius, režisierius, pedagogas (g. 1880 m.).
- Kovo 25 d. – Arthur Drewry, penktasis FIFA prezidentas ėjęs pareigas nuo 1955 m. iki 1961 m. Prezidentu buvo išrinktas 1955 m. birželio 7 d. Lisabonoje, FIFA konferencijos metu. Jis pakeitė prieš tai buvusi Rodolphe Seeldrayers, kuris pareigas ėjo tik 15 mėnesių. Tarp 1955 m. ir 1961 m. buvo Anglijos futbolo asocijacijos pirmininku (g. 1891 m.).
- Balandžio 6 d. – Jules Jean Baptiste Vincent Bordet, 1919 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[8] (g. 1870 m.).
- Balandžio 30 d. – Karlis Brencenas, latvių dailininkas vitražistas, tapytojas (g. 1879 m.).
- Gegužės 4 d. – Morisas Merlo-Ponti, prancūzų filosofas, egzistencinės fenomenologijos atstovas, pažiūromis artimas Žanas Polis Sartrui ir Simone de Beauvoir (g. 1908 m.).
- Birželio 27 d. – Muchtaras Auezovas, kazachų rašytojas, dramaturgas, mokslininkas, visuomenės veikėjas (g. 1897 m.).
- Liepos 1 d. – Luisas-Ferdinandas Selinas, prancūzų rašytojas ir gydytojas. Jis laikomas vienu įtakingiausių XX amžiaus rašytojų, priartinusiu literatūrą prie šnekamosios kalbos leksikos ir intonacijų (g. 1894 m.).
- Liepos 2 d. – Ernest Miller Hemingway, amerikiečių romanistas ir novelistas, trumpų istorijų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas (g. 1899 m.).
- Liepos 6 d. – Karlas Gustavas Jungas, šveicarų psichologas, analitinės psichologijos kūrėjas, filosofas (g. 1875 m.).
- Rugpjūčio 5 d. – Francas Vendelinas Zeidelis, vokiečių politikas, nuo 1957 iki 1960 m. Bavarijos ministras pirmininkas (g. 1901 m.).
- Rugpjūčio 14 d. – Anri Eduaras Prosperas Brėjus, prancūzų archeologas, abatas (g. 1877 m.).
- Rugsėjo 24 d. – Sumner Welles, JAV diplomatas, ėjęs valstybės sekretoriaus pavaduotojo pareigas. Welles laikomas vienu iš svarbiausiu Ruzvelto patarėju užsienio politikos klausimais. Ruzvelto administracijoje Velesas buvo laikomas Lotinų Amerikos ekspertu, taip pat kaip vienas iš svarbiausių Tarybų Sąjungos įvykdytos Baltijos šalių okupacijos JAV nepripažinimo politikos architektu. 1940 m. liepos 23 d. Welles paskelbė žymiąją deklaraciją, kurioje buvo smerkiama Tarybų Sąjungos agresija (g. 1892 m.).
- Spalio 30 d. – Luigi Einaudi, Italijos ekonomistas ir politikas. Nuo 1948 iki 1955 m. jis buvo antruoju Italijos Respublikos prezidentu (g. 1874 m.).
- Lapkričio 26 d. – Aleksandras Goldenveizeris, rusų pianistas, kompozitorius, pedagogas, rašytojas ir visuomenės veikėjas (g. 1875 m.).
- Gruodžio 5 d. – Grigorijus Ginzburgas, Rusijos pianistas, pedagogas (g. 1904 m.).
- Gruodžio 25 d. – Otto Loewi, 1936 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[8] (g. 1873 m.).
Nobelio premijos
Nobelio premijos laureatai:
