Pasaulyje
Įvykiai
Gimtadieniai
[Sausis]
[Vasaris]
[Kovas]
[Balandis]
- Balandžio 29 d. – Imperatorius Šiova, 124-asis Japonijos imperatorius, valdęs 1926–1989 m. Jis – ilgiausiai Japonijos istorijoje valdęs imperatorius, kurio valdymas sutapo su ypač sudėtingu laikotarpiu. Tai ir Japonijos militarizmo bei ekspansionizmo politikos klestėjimas, ir Antrasis pasaulinis karas Ramiajame vandenyne, ir JAV okupacija, ir galiausiai, spartus šalies klestėjimas ir ekonominis stebuklas po karo. (m. 1989 m.).
- Balandžio 30 d. – Simon Smith Kuznets, 1971 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[4] (m. 1985 m.).
[Gegužė]
[Birželis]
[Liepa]
[Rugpjūtis]
- Rugpjūčio 30 d. – Rojus Vilkinsas, garsus pilietinių teisių judėjimo aktyvistas (nuo ketvirto iki aštunto amžiaus dešimtmečių).[5] Vilkinsas buvo Nacionalinės asociacijos už spalvotųjų žmonių pažangą lyderis (m. 1981 m.).
[Rugsėjis]
- Rugsėjo 8 d. – Hendrikas Frenšas Verhuerdas, Pietų Afrikos Respublikos – politikas, etninis olandas. Tautybių ministras, vėliau ministras pirmininkas. Išstojo iš Britų sandraugos ir paskelbė PAR respublika. Išleido Bantu mokslo aktą, pagal kurį negrų gyvenamose teritorijose buvo imtos steigti mokyklos (iki tol ten vietinius mokė tik misionieriai). Verhuerdas buvo nužudytas. Vis dėlto PAR negrų P. Verhuerdas nėra mėgstamas, siejamas su apartheido režimu, kuris buvo ir jo valdymo metu. Po režimo nutraukimo negrams atėjus į valdžią, Verhuerdo vardas naikintas iš objektų vardyno (jo garbei anksčiau buvo pavadintas Port Elizabeto oro uostas) (m. 1966 m.).
- Rugsėjo 15 d. – Deim Silvija Krou, anglų kraštovaizdžio architektė (m. 1997 m.).
- Rugsėjo 22 d. – Charles Brenton Huggins, 1966 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[6] (m. 1997 m.).
- Rugsėjo 29 d. – Enrikas Fermis, italų fizikas, pirmojo branduolinio reaktoriaus bei kvantinės teorijos išradėjas, 1938 m. apdovanotas Nobelio premija už dirbtinio radioaktyvumo, sukelto bomborduojant lėtaisiais neutronais, tyrimus (m. 1954 m.).
[Spalis]
- Spalio 5 d. – John Alton, JAV kinematografas ir operatorius, dirbęs prie kelių garsiausių klasikinio noiro filmų - He Walked by Night, The Big Combo, The Amazing Mr. X, T-Men ir Raw Deal (m. 1996 m.).
- Spalio 10 d. – Alberto Giacometti, italų skulptorius ir tapytojas[7] (m. 1966 m.).
- Spalio 12 d. – Francas Vendelinas Zeidelis, vokiečių politikas, nuo 1957 iki 1960 m. Bavarijos ministras pirmininkas (m. 1961 m.).
- Spalio 24 d. – Gerald Gray Fitzmaurice, britų teisininkas, Tarptautinio Teisingumo Teismo (ICJ), EŽTT (ECJ) teisėjas (m. 1982 m.).
- Spalio 27 d. – Aleksandras Čakas, Latvijos poetas, rašytojas (m. 1950 m.).
[Lapkritis]
[Gruodis]
[Nedatuota]
Neaprašyti
- Vasario 28 d. – profesorius Lainusas Polingas (Linus Pauling), JAV chemikas ir fizikas (m. 1994).
Mirtys
- Sausio 21 d. – Eliša Grėjus, amerikiečių išradėjas ir Aleksandras Grehemas Belas (Alexander Graham Bell) varžėsi, kuris pirmasis užpatentuos telefoną (g. 1835 m.).
- Sausio 22 d. – Viktorija, ilgametė Anglijos karalienė. Tai ilgiausiai soste išbuvusi Anglijos karalienė (g. 1819 m.).
- Sausio 27 d. – Džiuzepė Verdis, žymus italų kompozitorius, daugiausia rašęs operas (g. 1813 m.).
- Kovo 13 d. – Bendžaminas Harisonas, buvo 23-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (g. 1833 m.).
- Rugsėjo 9 d. – Anri Tulūz de Lotrekas, žymus XIX a. pabaigos Prancūzijos dailininkas, vienas iš garsiausių dailės postimpresionizmo atstovų (g. 1864 m.).
- Rugsėjo 14 d. – Viljamas Makinlis, 25-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, respublikonas, valdęs nuo 1896 m. iki savo mirties 1901 metais. Nuo 1891 metų buvo Ohajaus gubernatoriumi (g. 1843 m.).
- Spalio 1 d. – Abdur Rahmanas, Afganistano emyras (g. apie 1844 m.).
- Lapkričio 22 d. – Hevondas Ališanas, armėnų poetas, filologas, mokslininkas (g. 1820 m.).
Nobelio premijos
Nobelio premijos laureatai: