| Domas Kaunas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1949 m. balandžio 21 d. Šlepečiai, Plungės valsčius |
| Veikla | Lietuvos knygotyrininkas, bibliofilas, edukologas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas. |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Domas Kaunas (g. 1949 m. balandžio 21 d. Šlepečiai, Plungės valsčius) – Lietuvos knygotyrininkas, bibliofilas, edukologas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas.
1967 m. baigė Klaipėdos raj. Priekulės vidurinę mokyklą, 1975 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete baigė bibliotekininkystę ir bibliografiją. 1983 m. stažavo Maskvos kultūros institute, 1985 m. Humboldtų universitete Berlyne, 1992 m. ir 1999 m. Jogailos universitete Krokuvoje, 1995 m. Vokietijos bibliotekininkystės institute Berlyne, 1997 m. Stokholmo universitete, 2003 m. Švedijos humanitarinėje mokslų akademijoje ir Stokholmo mokslo institucijose. 1990 m. apgynė disertaciją „Mažosios Lietuvos lietuvių knygos raida 1808–1919 metais“,[1] istorijos mokslų daktaras, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
1975–1990 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Mokslinės informacijos katedros asistentas, vyresnysis dėstytojas, docentas, 1990–1991 m. – Istorijos fakulteto Knygotyros ir bibliografijos katedros vedėjas, [2] 1991–2003 m. Komunikacijos fakulteto Knygotyros katedros vedėjas, 2002–2007 m. to fakulteto dekanas, nuo 2003 m. jo Knygotyros ir dokumentotyros instituto direktorius, nuo 1993 m. profesorius.
Nuo 1996 m. Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, nuo 2007 m. akademijos narys korespondentas, nuo 2009 m. mokslinis sekretorius. 1992–1995 m. Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkas, nuo 1989 m. – Lietuvos knygos draugijos pirmininko pavaduotojas, 1993–2004 m. Martyno Mažvydo bibliofilų klubo pirmininkas, nuo 2003 m. Vokietijos Leibnico mokslo draugijos narys.
Svarbiausios mokslinės veiklos kryptys: knygotyra, bibliofilija, Mažosios Lietuvos kultūros istorija. Paskelbė darbų apie Mažosios Lietuvos bibliotekas, spaustuves, pirmąjį lietuvišką periodinį leidinį „Nusidavimai Dievo karalystėje“ bei pirmąjį lietuvišką laikraštį „Lietuvininkų prietelis“.
1978–1990 m. mokslinio leidinio „Knygotyra“ atsakingasis sekretorius, nuo 1990 m. – atsakingasis redaktorius. Nuo 1981 m. – žurnalo „Bibliotekų darbas“ (nuo 1990 m. – „Tarp knygų“) ir Lietuvos spaudos A serijos „Knygos lietuvių kalba“ redakcinių kolegijų narys. 1997 m. enciklopedinio žodyno „Knygotyra“ redakcinės kolegijos pirmininkas ir vienas rengėjų. 1998 m. parengė elektroninę knygą „Lietuviškos knygos metai“, 2001 m. sudarė leidinius „Bibliofilai“ apie asmenines bibliotekas ir 2005 m. – „Knygos ir bibliofilijos kultūra“.[3] Mažosios Lietuvos, Tarybų Lietuvos ir Visuotinės lietuvių enciklopedijų straipsnių autorius.
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||