| Leonardas Sauka | |
|---|---|
| Gimė | 1931 m. sausio 5 d. Telšiai |
| Mirė | 2022 m. spalio 17 d. (91 metai) Vilnius |
| Sutuoktinis (-ė) | Janina Saukienė |
| Vaikai | Vaidotas Sauka |
| Veikla | tautosakininkas |
| Alma mater | 1954 m. Vilniaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Leonardas Sauka (1931 m. sausio 5 d. Telšiuose – 2022 m. spalio 17 d. Vilniuje[1][2]) – Lietuvos tautosakininkas.[3]
1949 m. baigė Telšių gimnaziją.
1954 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą.
Nuo 1957 m. buvo Lietuvių kalbos ir literatūros instituto bendradarbis, 1993–2001 m. direktorius. Nuo 1996 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, nuo 2011 m. narys emeritas.
1992 m. atgaivino tęstinį leidinį „Tautosakos darbai“, jo vyriausiasis redaktorius, leidinių „Lituanistica“, „Lietuvių etnologija“, „Demos“, „Revue Baltique“, „Journal of Baltic Institute of Folklore“ redakcinių komisijų narys.[4]
Paskelbė straipsnių folkloro istoriografijos žanrinių ypatumų tarptautinio paplitimo klausimais. Studijoje „Lietuvių vestuvinės dainos XIX a. – XX a. pr.“ šio žanro dainos apžvelgtos kaip sinkretinio meno kūriniai. Parengė „Lietuvių liaudies dainyno“ šeimos dainoms skirtus 7 ir 13 tomus, 8–12 tomų vyriausiasis redaktorius, kelių tomų įvadinių straipsnių autorius. Įvadinių straipsnių ir komentarų Jono Basanavičiaus tautosakos rinkiniams „Lietuviškos pasakos įvairios“ (1–4, 1993–1998) ir „Iš gyvenimo vėlių bei velnių“ (1998) autorius.
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||