Pasaulyje
Įvykiai
- Gegužės 1 d. – Niujorke oficialiai atidarytas aukščiausias pasaulio pastatas – 102 aukštų „Empire State Building“.
Gimtadieniai
[Sausis]
- Sausio 5 d. – Robertas Diuvalis, amerikiečių aktorius, Oskarų premijos laureatas.
- Sausio 16 d. – Johanas Rau, Vokietijos politinis veikėjas, 1999–2004 m. šalies prezidentas (m. 2006 m.).
- Sausio 17 d. – Lašlo Banhegijis, Vengrijos krepšininkas, rungtyniavęs Budapešto "Honvéd" krepšinio klube bei Vengrijos rinktinėje.
- Sausio 18 d. – Čion Duhanas, Pietų Korėjos politikas, buvęs šalies prezidentas, ėjęs pareigas 1980–1988 m. (m. 2021 m.).
- Sausio 28 d.:
- Sausio 30 d. – Robert Walter, austrų teisininkas, teisėtyrininkas konstitucionalistas bei administratyvistas, profesorius.
[Vasaris]
- Vasario 1 d. – Borisas Nikolajevičius Jelcinas, pirmasis Rusijos prezidentas, taip pat pirmasis demokratiškai išrinktas šios šalies vadovas (m. 2007 m.).
- Vasario 6 d. – María Estela Martínez de Perón, Argentinos šokėja, vėliau tapusi politine veikėja. Nuo 1974 m. birželio 29 d. iki 1976 m. kovo 24 d. buvo šalies prezidente.
- Vasario 18 d. – Toni Morrison, JAV rašytoja, Nobelio literatūros premijos laureatė. Jos romanai pasižymi epinėmis temomis, vaizdingais dialogais ir puikiai apibūdintais blogaisiais knygų herojais. Geriausiai žinomi Toni Morrison romanai yra The Bluest Eye, Song of Solomon ir Beloved, kuris 1988 m. laimėjo fantastikos Pulicerio premiją. Pagal jos kūrinius pastatyta spektaklių ir filmų.
- Vasario 27 d. – Kazuko Shiraishi, Kanadoje gimusi japonų poetė, vertėja (m. 2024 m.).
[Kovas]
[Balandis]
[Gegužė]
[Birželis]
[Liepa]
[Rugpjūtis]
[Rugsėjis]
[Spalis]
- Spalio 7 d. – Desmondas Tutu, Pietų Afrikos anglikonų arkivyskupas, pirmasis juodaodis arkivyskupas Pietų Afrikoje, kovotojas prieš apartheidą (m. 2021 m.).
- Spalio 8 d. – Julianas Semionovas, žydų kilmės tarybinis rašytojas, kino scenaristas, žurnalistas. Laikraščio "Visiškai slaptai" įkūrėjas (1989), vienas iš žurnalistinio tyrimo ir politinio detektyvo pradininkų Tarybų Sąjungoje (m. 1993 m.).
- Spalio 15 d. – Avul Pakir Jainulabdeen Abdul Kalam, vienuoliktasis Indijos prezidentas, pareigas ėjo nuo 2002 iki 2007 m. Aeronautikos inžinierius, baigė Madraso technologijos institutą (Indijoje).
[Lapkritis]
- Lapkričio 1 d. – Šunsukė Kikučis, japonų kompozitorius, sukūręs daug muzikos televizijos serialams, animė ir kitų žanrų filmams (m. 2021 m.).
- Lapkričio 5 d. – Čarlzas Teiloras, katalikiškų pažiūrų Kanados filosofas. Priskiriamas bendruomenininkams, nors pats su tuo nesutinka. Išsiskiria savo požiūriu į moralumą ir individų bei grupių tapatumo problemas. Rašė apie L. Vitgenšteiną, M. Haidegerį, M. Merlo-Ponti. Atmetė natūralizmą.
- Lapkričio 8 d. – Paolas Tavianis, italų kino režisierius ir scenarijų autorius (m. 2024 m.).
- Lapkričio 12 d. – Michalas Hasiukas, lenkų kalbininkas, baltistas (m. 2021 m.).
- Lapkričio 17 d. – Pierre Nora, prancūzų istorikas, vadinamosios Analų mokyklos trečiosios kartos atstovas. Išgarsėjo parengęs ir redagavęs septynių tomų prancūzų „atminties vietų“ (les lieux de mémoire) veikalą, kuriame tyrinėjamas prancūzų identitetas ir kolektyvinė atmintis.
- Lapkričio 23 d. – Tosiwo Nakayama, pirmasis Mikronezijos Federacinių Valstijų prezidentas (m. 2007 m.).
[Gruodis]
- Gruodžio 1 d. – Rajko Kuzmanović, Serbų Respublikos prezidentas, šias pareigas eina nuo 2007 m. gruodžio 7 d.
- Gruodžio 3 d. – Paulo Maluf, brazilų politikas.
- Gruodžio 6 d. – Viktoras Hausmanis, latvių literatūros ir teatro istorijos tyrinėtojas.
- Gruodžio 11 d. – Ošo, Indijos dvasinis mokytojas, Ošo meditacinio judėjimo kūrėjas (m. 1990 m.).
- Gruodžio 21 d. – Redha Malek, Alžyro ministras pirmininkas, šias pareigas ėjo nuo 1993 m. rugpjūčio 21 d. iki 1994 m. balandžio mėn..
- Gruodžio 28 d. – Guy Ernest Debord, prancūzų rašytojas, kino režisierius, Lettrist International ir Situationist International (SI) judėjimų įkūrėjas, taip pat judėjimo Socialisme ou Barbarie narys (m. 1994 m.).
[Nedatuota]
- Šalva Amonašvilis, mokslininkas, pedagogas ir psichologas, išgarsėjęs kaip humanistinės pedagogikos kūrėjas ir puoselėtojas.
Mirtys
- Sausio 13 d. – Karlis Baluodis, latvių ekonomistas, filosofijos daktaras (g. 1864 m.).
- Vasario 26 d. – Otto Wallach, 1910 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[6] (g. 1847 m.).
- Kovo 11 d. – Frydrichas Vilhelmas Murnau, vienas įtakingiausių nebyliojo kino laikotarpio Vokietijos kino režisierių. Aktyvus XX a. 3-iojo dešimtmečio ekspresionizmo judėjimo Vokietijos kine veikėjas. Kai kurie F. W. Murnau nebyliojo kino filmai pražuvo, bet daugelis išliko (g. 1888 m.).
- Balandžio 4 d. – Andrė Mišelinas, prancūzų padangų gamintojas, kuris kartu su broliu Eduaru (Edouard), įkūrė „Michelin Tyre Company“[7] (g. 1853 m.).
- Balandžio 8 d. – Erikas Akselis Karlfeltas, švedų poetas, Nobelio literatūros premijos laureatas (g. 1864 m.).
- Gegužės 17 d. – Vera Charuzina, rusų etnografė, acheologė (g. 1866 m.).
- Birželio 18 d. – Oskaras Minkovskis, vokiečių patofiziologas, terapeutas. Matematiko ir fiziko Hermano Minkovskio brolis (g. 1858 m.).
- Rugsėjo 10 d. – Salvatorė Maranzano, Niujorko mafijos donas (g. 1886 m.).
- Spalio 7 d. – Danielis Česteris Frenčas, amerikiečių skulptorius. Jo žymiausia darbas - sėdinčio Abraomo Linkolno skulptūra, esanti Linkolno memoriale, JAV sostinėje Vašingtone (g. 1850 m.).
- Spalio 18 d. – Tomas Alva Edisonas, amerikiečių išradėjas ir verslininkas, vienas produktyviausių išradėjų, savo vardu užpatentavęs net 1093 išradimus, nors kai kurie šių išradimų buvo tik senų patentų patobulinimai, o dalį išradimų padarė jo samdiniai (g. 1847 m.).
- Spalio 21 d. – Arturas Šnicleris, austrų gydytojas, psichologas, rašytojas (g. 1862 m.).
- Gruodžio 20 d. – Gustafas Kosina, vokiečių archeologas (g. 1858 m.).
- Gruodžio 22 d. – Jekabas Janševskis, latvių rašytojas, žurnalistas. Vienas žymiausių latvių prozininkų (g. 1885 m.).
Nobelio premijos
Nobelio premijos laureatai: